Juoduogis šeivamedis: kodėl verta prisirinkti šių uogų ir pasigaminti sirupo namuose?
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį mano akys vis dažniau krypsta į beveik juodomis uogų kekėmis apsipylusius šeivamedžius. Pavasarį rinkau jų kvapnius baltus žiedus arbatai ir kombučiai (kada prie progos pasidalinsiu ir šiuo receptu), o vasarai baigiantis ateina visai kitoks šeivamedžio sezonas – tamsių, blizgančių uogų.
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) – vienas tų laukinių augalų, kuriuos žmonės Europoje pažinojo gerokai anksčiau, nei atsirado spalvingi buteliukai su šeivamedžio ekstraktais vaistinių lentynose.
Aš asmeniškai tokių papildų nenaudoju, rekomenduoti negaliu, todėl nekalbėsiu apie jų stebuklingas gydomąsias galias. Man kur kas įdomesnė kita šio augalo pusė – prinokusias šeivamedžio uogas galima parsinešti tiesiai iš gamtos ir paversti gardžiu sezoniniu sirupu, kurį vėliau galiu naudoti įvairiausiems patiekalams, gėrimams ir desertams pagardinti. O jei kartu gaunu ir šiek tiek gamtos teikiamos naudos – kodėl gi ne?
Idėjos, kur panaudoti šeivamedžio sirupą:
Dauguma žmonių šeivamedžio sirupą vartoja tarsi vaistą – po šaukštą kartą ar du per dieną ar panašiai.
Jis nepaprastai universalus. Štai keletas idėjų, kur galima panaudoti šeivamedžio sirupą.
- Gėrimams ir kokteiliams. Pavyzdžiui, į stiklinę su ledukais įpilkite šlakelį šeivamedžio sirupo ir užpilkite gazuotu mineraliniu vandeniu. Labai skanu!
- Šeivamedžio ledams
- Sirupu galima apšlakstyti vanilinius ledus, blynus, jogurtą ar varškę.
- Padažams prie mėsos (pvz. garsiajam Cumberland padažui)
- Naudoti jį kaip glazūrą paukštienai (pvz. per Kalėdas).
- Juo galima gardinti desertus (panna cotta, sūrio pyragą ir t.t.)
Panaudojimo galimybės beveik beribės. O kadangi šeivamedžiai auga beveik visoje Europoje, JAV ir Kanadoje, nėra jokios priežasties, kodėl negalėtumėte išeiti į gamtą ir jų prisirinkti patys.
Pernai Facebook paskyroje su sekėjais komentavome kur ir kaip naudojame žiedus ir uogas. Visus komentarus rasite čia.
Kada rinkti šeivamedžio uogas?
Prinokusių šeivamedžio uogų galima rasti maždaug nuo rugpjūčio vidurio iki spalio mėnesio. Jei vasara karšta, uogos gali sunokti ir anksčiau.
Geriausias metas rinkti šeivamedžio uogas – kai jos tampa tamsiai violetinės, beveik juodos spalvos. Svarbu, kad uogos būtų visiškai prinokusios, nes neprinokusios gali sukelti virškinimo sutrikimų. Todėl rinkite beveik juodas uogas. Keletas raudonesnių uogų kekėje nėra problema, tačiau žalias, neprinokusias uogas būtinai pašalinkite.
Kur ieškoti šeivamedžio uogų?
Juoduogį šeivamedį (Sambucus nigra) galima rasti gyvatvorėse, krūmynuose ar augantį kaip nedidelį medį – jo forma priklauso nuo augimo sąlygų. Šeivamedžių verta dairytis parkuose, pamiškėse, pakelėse ir kaimo vietovėse, ar auginti savo sode.
Prieš rinkdami uogas būtinai įsitikinkite, kad augalą teisingai atpažinote kaip juoduogį šeivamedį. Galbūt tą patį augalą pastebėjote dar pavasarį ar vasaros pradžioje, kai jis pasipuošia skėčio formos kekėmis su daugybe smulkių kreminės spalvos žiedelių. Žiedams nubyrėjus jų vietoje susiformuoja uogos, kurios nokdamos iš žalios spalvos palaipsniui tampa violetinės ir galiausiai – beveik juodos.
 |
| Šeivamedžio žiedai pavasarį (nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios). |
Ir dar vienas patarimas – prinokusias šeivamedžio uogas labai mėgsta paukščiai. Jei žinote, kur auga šeivamedis, artėjant uogų sezonui verta kartkartėmis patikrinti, kaip jos noksta. Nelaukite per ilgai – kartais vos prinokusias tamsias uogas paukščiai nulesa greičiau, nei spėjame jas nusiskinti. Tad kai kekės tampa sodriai violetinės, beveik juodos spalvos, metas paskubėti ir dalį derliaus pasiimti sau.
Kuo įdomios šeivamedžio uogos?
Juoduogio šeivamedžio uogose natūraliai yra įvairių augalinių junginių, tarp jų – polifenolių ir antocianinų. Būtent antocianinai suteikia uogoms tokią intensyvią violetinę–juodą spalvą.
Polifenoliai – didelė augaluose natūraliai aptinkamų bioaktyvių medžiagų grupė. Augalui jie padeda apsisaugoti nuo aplinkos poveikio, o žmogaus mityboje pirmiausia vertinami dėl savo antioksidacinių savybių.
Antocianinai yra viena polifenolių grupių. Jų randame ne tik šeivamedžio uogose, bet ir mėlynėse, gervuogėse, juoduosiuose serbentuose, vyšniose, violetinėse vynuogėse bei kituose tamsiai raudonuose, mėlynuose ir violetiniuose augaliniuose produktuose.
Mokslininkai antocianinais domisi dėl galimo jų poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai, uždegiminiams procesams, gliukozės apykaitai bei žarnyno mikrobiotai. Tačiau svarbu nepaversti to teiginiu, kad viena konkreti uoga apsaugo nuo ligų – daugiausia naudos sveikatai suteikia įvairiais augaliniais produktais turtinga mityba.
Šeivamedžio uogose taip pat yra vitamino C. Deja, verdant (kas yra būtina) dalis vitamino C suyra.
Šeivamedis turi ir labai seną liaudies medicinos istoriją – jo preparatai tradiciškai vartoti peršalimo ir gripo sezonu. Šiandien turime ir nedidelių klinikinių tyrimų, kuriuose pastebėta, kad juoduogio šeivamedžio preparatai gali sumažinti kai kurių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų trukmę ar intensyvumą. Tačiau moksliniai duomenys kol kas nėra pakankamai stiprūs, kad šeivamedį galėtume vadinti priemone, apsaugančia nuo peršalimo ar gydančia infekcijas.
Labai svarbu: žalių šeivamedžio uogų nevalgome.
Čia yra viena taisyklė, kurios nereikėtų praleisti.
Šeivamedžio uogos prieš valgant turi būti termiškai apdorotos.
Neprinokusiose ir žaliose uogose, taip pat lapuose, stiebuose ir kitose augalo dalyse yra cianogeninių junginių. Suvalgius netinkamai paruošto šeivamedžio gali atsirasti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
Rinkite tik visiškai prinokusias, tamsiai violetines–juodas Sambucus nigra uogas, pašalinkite lapelius ir kuo daugiau kotelių, uogas nuplaukite ir būtinai išvirkite.
Tai nėra uoga, kurią einant mišku reikėtų skinti nuo krūmo ir ragauti žalią. Šeivamedžio uogų sirupas (I variantas)
Bendra informacija
-
Paruošimo laikas: 45 minutės
-
Virimo laikas: 10 minučių
-
Bendra trukmė: apie 55 minutes
-
Išeiga: apie 2–2,4 l sirupo
Ingredientai
-
1,35 kg prinokusių juoduogio šeivamedžio uogų, nuimtų nuo kotelių
-
cukraus – tiek gramų, kiek mililitrų gausite šeivamedžio sulčių (žr. paaiškinimą žemiau)
Svarbiausia šio recepto taisyklė: cukraus kiekis nustatomas tik išspaudus sultis. 1 litrui šeivamedžio sulčių naudojama maždaug 1 kg cukraus. Jei gaunate 800 ml sulčių – naudokite apie 800 g cukraus; jei 1,2 l – apie 1,2 kg cukraus.
Gaminimas
1. Paruoškite šeivamedžio uogas
-
Uogas kruopščiai nuimkite nuo kotelių. Patogus būdas – kekes prieš valant trumpam įdėti į šaldiklį. Sušalusios uogos nuo šakelių atsiskiria gerokai lengviau.
-
Pašalinkite lapelius, kotelių likučius bei neprinokusias uogas.
-
Paruoštas uogas suberkite į didelį dubenį su labai šaltu vandeniu.
-
Įvairios lengvos priemaišos – sudžiūvusių žiedų dalelės, smulkūs lapeliai ar vabzdžiai – iškils į paviršių. Jas nupilkite.
-
Uogas nusausinkite.
2. Sutrinkite uogas
-
Uogas suberkite į didelį puodą.
-
Gerai sutrinkite bulvių grūstuve arba elektriniu rankiniu trintuvu.
-
Jei naudojate rankinį trintuvą, trinkite tik keletą sekundžių mažu greičiu.
-
Stenkitės nesusmulkinti sėklų – jos gali suteikti sirupui kartumo.
3. Pakaitinkite
-
Nuolat pamaišydami uogų masę užvirinkite.
-
Užvirus nukelkite nuo kaitros.
4. Išspauskite sultis
Jei turite maisto malūnėlį arba tyrės sietelį, naudokite smulkiausią sietelį ir pertrinkite karštą uogų masę.
Pertrintas sultis dar kartą perkoškite per labai smulkų sietelį, kad neliktų sėklų ir stambesnių minkštimo dalelių.
Iš 1,35 kg uogų turėtumėte gauti maždaug 1 litrą ar šiek tiek daugiau sulčių, tačiau tikslus kiekis priklausys nuo uogų sultingumo.
Jeigu neturite maisto malūnėlio, uogų masę galite perkošti per tankią marlę ar specialų sulčių filtravimo maišelį.
5. Pamatuokite sultis
Tai svarbiausias recepto etapas.
Pamatuokite, kiek mililitrų šeivamedžio sulčių gavote.
Tada pasverkite maždaug tokį patį kiekį cukraus gramais:
-
500 ml sulčių → ~500 g cukraus
-
750 ml sulčių → ~750 g cukraus
-
1 l sulčių → ~1 kg cukraus
-
1,25 l sulčių → ~1,25 kg cukraus
6. Išvirkite sirupą
-
Šeivamedžio sultis supilkite į švarų puodą.
-
Suberkite cukrų.
-
Maišydami kaitinkite, kol cukrus visiškai ištirps.
-
Užvirinkite.
-
Putas nugriebkite.
-
Nukelkite nuo kaitros.
7. Supilstykite
Dar karštą sirupą supilstykite į švarius, sterilizuotus stiklainius ir sandariai uždarykite.
Atvėsusį sirupą saugiausia laikyti šaldytuve. Jeigu norite sirupą konservuoti ilgam laikymui kambario temperatūroje, reikėtų naudoti patikrintą konservavimo metodą, nes vien didelis cukraus kiekis savaime negarantuoja saugaus ilgalaikio laikymo.
Svarbu
Šiam receptui naudojamos tik visiškai prinokusios juoduogio šeivamedžio (Sambucus nigra) uogos. Kotelius, lapus ir neprinokusias uogas būtina pašalinti, o pačias uogas – termiškai apdoroti.
 |
- Jei naudojate rankinį (panardinamą) trintuvą, trinkite tik keletą sekundžių mažu greičiu.
- Stenkitės nesusmulkinti sėklų – jos gali suteikti sirupui kartumo.
|
Šeivamedžio uogų sirupas su medumi (II variantas)
Bendra informacija
- Paruošimo laikas: 45 minutės
- Virimo laikas: 10 minučių
- Bendra trukmė: apie 55 minutes
- Išeiga: apie 1,5–2 l sirupo
Ingredientai
- 1,35 kg prinokusių juoduogio šeivamedžio uogų, nuimtų nuo kotelių
- medaus – apie 500–700 g kiekvienam 1 litrui gautų šeivamedžio sulčių
Svarbu: medų geriausia įmaišyti jau į išvirtas ir šiek tiek atvėsusias šeivamedžio sultis, o ne virti kartu. 1 litrui šeivamedžio sulčių naudokite apie 500–700 g medaus, priklausomai nuo norimo saldumo ir tirštumo. Jei gaunate 800 ml sulčių – naudokite apie 400–560 g medaus; jei 1,2 l – apie 600–840 g medaus.
Kadangi šiame variante cukraus koncentracija mažesnė nei klasikiniame sirupe, sirupą su medumi laikykite šaldytuve arba užšaldykite mažomis porcijomis.
