Juoduogio šeivamedžio sirupas

Juoduogio šeivamedžio uogos rugsėjo pradžioje.

 Juoduogis šeivamedis: kodėl verta prisirinkti šių uogų ir pasigaminti sirupo namuose?

Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį mano akys vis dažniau krypsta į beveik juodomis uogų kekėmis apsipylusius šeivamedžius. Pavasarį rinkau jų kvapnius baltus žiedus arbatai ir kombučiai (kada prie progos pasidalinsiu ir šiuo receptu), o vasarai baigiantis ateina visai kitoks šeivamedžio sezonas – tamsių, blizgančių uogų.

Juoduogio šeivamedžio žiedai gegužės pabaigoje.

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) – vienas tų laukinių augalų, kuriuos žmonės Europoje pažinojo gerokai anksčiau, nei atsirado spalvingi buteliukai su šeivamedžio ekstraktais vaistinių lentynose.

Aš asmeniškai tokių papildų nenaudoju, rekomenduoti negaliu, todėl nekalbėsiu apie jų stebuklingas gydomąsias galias. Man kur kas įdomesnė kita šio augalo pusė – prinokusias šeivamedžio uogas galima parsinešti tiesiai iš gamtos ir paversti gardžiu sezoniniu sirupu, kurį vėliau galiu naudoti įvairiausiems patiekalams, gėrimams ir desertams pagardinti. O jei kartu gaunu ir šiek tiek gamtos teikiamos naudos – kodėl gi ne?

Rugsėjo pradžios laimikis (miškas Šveicarijoje). Prisirinkau mažgaug 0,5kg uogų.

Idėjos, kur panaudoti šeivamedžio sirupą:

Dauguma žmonių šeivamedžio sirupą vartoja tarsi vaistą – po šaukštą kartą ar du per dieną ar panašiai. 

Jis nepaprastai universalus. Štai keletas idėjų, kur galima panaudoti šeivamedžio sirupą.

• Gėrimams ir kokteiliams. Pavyzdžiui, į stiklinę su ledukais įpilkite šlakelį šeivamedžio sirupo ir užpilkite gazuotu mineraliniu vandeniu. Labai skanu!
• Šeivamedžio ledams
• Sirupu galima apšlakstyti vanilinius ledus, blynus, jogurtą ar varškę.
• Padažams prie mėsos (pvz. garsiajam Cumberland padažui)
• Naudoti jį kaip glazūrą paukštienai (pvz. per Kalėdas).
• Juo galima gardinti desertus (panna cotta, sūrio pyragą ir t.t.)

Panaudojimo galimybės beveik beribės. O kadangi šeivamedžiai auga beveik visoje Europoje, JAV ir Kanadoje, nėra jokios priežasties, kodėl negalėtumėte išeiti į gamtą ir jų prisirinkti patys.

Pernai Facebook paskyroje su sekėjais komentavome kur ir kaip naudojame žiedus ir uogas. Visus komentarus rasite čia.

Kada rinkti šeivamedžio uogas?

Prinokusių šeivamedžio uogų galima rasti maždaug nuo rugpjūčio vidurio iki spalio mėnesio. Jei vasara karšta, uogos gali sunokti ir anksčiau.

Geriausias metas rinkti šeivamedžio uogas – kai jos tampa tamsiai violetinės, beveik juodos spalvos. Svarbu, kad uogos būtų visiškai prinokusios, nes neprinokusios gali sukelti virškinimo sutrikimų. Todėl rinkite beveik juodas uogas. Keletas raudonesnių uogų kekėje nėra problema, tačiau žalias, neprinokusias uogas būtinai pašalinkite.

Kur ieškoti šeivamedžio uogų?

Juoduogį šeivamedį (Sambucus nigra) galima rasti gyvatvorėse, krūmynuose ar augantį kaip nedidelį medį – jo forma priklauso nuo augimo sąlygų. Šeivamedžių verta dairytis parkuose, pamiškėse, pakelėse ir kaimo vietovėse, ar auginti savo sode.

Prieš rinkdami uogas būtinai įsitikinkite, kad augalą teisingai atpažinote kaip juoduogį šeivamedį. Galbūt tą patį augalą pastebėjote dar pavasarį ar vasaros pradžioje, kai jis pasipuošia skėčio formos kekėmis su daugybe smulkių kreminės spalvos žiedelių. Žiedams nubyrėjus jų vietoje susiformuoja uogos, kurios nokdamos iš žalios spalvos palaipsniui tampa violetinės ir galiausiai – beveik juodos.

Šeivamedžio žiedai pavasarį (nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios).

Ir dar vienas patarimas – prinokusias šeivamedžio uogas labai mėgsta paukščiai. Jei žinote, kur auga šeivamedis, artėjant uogų sezonui verta kartkartėmis patikrinti, kaip jos noksta. Nelaukite per ilgai – kartais vos prinokusias tamsias uogas paukščiai nulesa greičiau, nei spėjame jas nusiskinti. Tad kai kekės tampa sodriai violetinės, beveik juodos spalvos, metas paskubėti ir dalį derliaus pasiimti sau.

Kuo įdomios šeivamedžio uogos?

Juoduogio šeivamedžio uogose natūraliai yra įvairių augalinių junginių, tarp jų – polifenolių ir antocianinų. Būtent antocianinai suteikia uogoms tokią intensyvią violetinę–juodą spalvą.

Polifenoliai – didelė augaluose natūraliai aptinkamų bioaktyvių medžiagų grupė. Augalui jie padeda apsisaugoti nuo aplinkos poveikio, o žmogaus mityboje pirmiausia vertinami dėl savo antioksidacinių savybių. 

Antocianinai yra viena polifenolių grupių. Jų randame ne tik šeivamedžio uogose, bet ir mėlynėse, gervuogėse, juoduosiuose serbentuose, vyšniose, violetinėse vynuogėse bei kituose tamsiai raudonuose, mėlynuose ir violetiniuose augaliniuose produktuose. 

Mokslininkai antocianinais domisi dėl galimo jų poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai, uždegiminiams procesams, gliukozės apykaitai bei žarnyno mikrobiotai. Tačiau svarbu nepaversti to teiginiu, kad viena konkreti uoga apsaugo nuo ligų – daugiausia naudos sveikatai suteikia įvairiais augaliniais produktais turtinga mityba.

Šeivamedžio uogose taip pat yra vitamino C. Deja, verdant (kas yra būtina) dalis vitamino C suyra.

Šeivamedis turi ir labai seną liaudies medicinos istoriją – jo preparatai tradiciškai vartoti peršalimo ir gripo sezonu. Šiandien turime ir nedidelių klinikinių tyrimų, kuriuose pastebėta, kad juoduogio šeivamedžio preparatai gali sumažinti kai kurių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų trukmę ar intensyvumą. Tačiau moksliniai duomenys kol kas nėra pakankamai stiprūs, kad šeivamedį galėtume vadinti priemone, apsaugančia nuo peršalimo ar gydančia infekcijas.

Labai svarbu: žalių šeivamedžio uogų nevalgome.

Čia yra viena taisyklė, kurios nereikėtų praleisti.

Šeivamedžio uogos prieš valgant turi būti termiškai apdorotos.

Neprinokusiose ir žaliose uogose, taip pat lapuose, stiebuose ir kitose augalo dalyse yra cianogeninių junginių. Suvalgius netinkamai paruošto šeivamedžio gali atsirasti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. 

Rinkite tik visiškai prinokusias, tamsiai violetines–juodas Sambucus nigra uogas, pašalinkite lapelius ir kuo daugiau kotelių, uogas nuplaukite ir būtinai išvirkite.

Tai nėra uoga, kurią einant mišku reikėtų skinti nuo krūmo ir ragauti žalią.

Šeivamedžio uogų sirupas (I variantas)

Bendra informacija

• Paruošimo laikas: 45 minutės
• Virimo laikas: 10 minučių
• Bendra trukmė: apie 55 minutes
• Išeiga: apie 2–2,4 l sirupo

Ingredientai

• 1,35 kg prinokusių juoduogio šeivamedžio uogų, nuimtų nuo kotelių
• cukraus – tiek gramų, kiek mililitrų gausite šeivamedžio sulčių (žr. paaiškinimą žemiau)

Svarbiausia šio recepto taisyklė: cukraus kiekis nustatomas tik išspaudus sultis. 1 litrui šeivamedžio sulčių naudojama maždaug 1 kg cukraus. Jei gaunate 800 ml sulčių – naudokite apie 800 g cukraus; jei 1,2 l – apie 1,2 kg cukraus.

Gaminimas

1. Paruoškite šeivamedžio uogas

• Uogas kruopščiai nuimkite nuo kotelių. Patogus būdas – kekes prieš valant trumpam įdėti į šaldiklį. Sušalusios uogos nuo šakelių atsiskiria gerokai lengviau.
• Pašalinkite lapelius, kotelių likučius bei neprinokusias uogas.
• Paruoštas uogas suberkite į didelį dubenį su labai šaltu vandeniu.
• Įvairios lengvos priemaišos – sudžiūvusių žiedų dalelės, smulkūs lapeliai ar vabzdžiai – iškils į paviršių. Jas nupilkite.
• Uogas nusausinkite.

2. Sutrinkite uogas

• Uogas suberkite į didelį puodą.
• Gerai sutrinkite bulvių grūstuve arba elektriniu rankiniu trintuvu.
• Jei naudojate rankinį trintuvą, trinkite tik keletą sekundžių mažu greičiu.
• Stenkitės nesusmulkinti sėklų – jos gali suteikti sirupui kartumo.

3. Pakaitinkite

• Nuolat pamaišydami uogų masę užvirinkite.
• Užvirus nukelkite nuo kaitros.

4. Išspauskite sultis

Jei turite maisto malūnėlį arba tyrės sietelį, naudokite smulkiausią sietelį ir pertrinkite karštą uogų masę.

Pertrintas sultis dar kartą perkoškite per labai smulkų sietelį, kad neliktų sėklų ir stambesnių minkštimo dalelių.

Iš 1,35 kg uogų turėtumėte gauti maždaug 1 litrą ar šiek tiek daugiau sulčių, tačiau tikslus kiekis priklausys nuo uogų sultingumo.

Jeigu neturite maisto malūnėlio, uogų masę galite perkošti per tankią marlę ar specialų sulčių filtravimo maišelį.

5. Pamatuokite sultis

Tai svarbiausias recepto etapas.

Pamatuokite, kiek mililitrų šeivamedžio sulčių gavote.

Tada pasverkite maždaug tokį patį kiekį cukraus gramais:

• 500 ml sulčių → ~500 g cukraus
• 750 ml sulčių → ~750 g cukraus
• 1 l sulčių → ~1 kg cukraus
• 1,25 l sulčių → ~1,25 kg cukraus

6. Išvirkite sirupą

• Šeivamedžio sultis supilkite į švarų puodą.
• Suberkite cukrų.
• Maišydami kaitinkite, kol cukrus visiškai ištirps.
• Užvirinkite.
• Putas nugriebkite.
• Nukelkite nuo kaitros.

7. Supilstykite

Dar karštą sirupą supilstykite į švarius, sterilizuotus stiklainius ir sandariai uždarykite.

Atvėsusį sirupą saugiausia laikyti šaldytuve. Jeigu norite sirupą konservuoti ilgam laikymui kambario temperatūroje, reikėtų naudoti patikrintą konservavimo metodą, nes vien didelis cukraus kiekis savaime negarantuoja saugaus ilgalaikio laikymo.

Svarbu

Šiam receptui naudojamos tik visiškai prinokusios juoduogio šeivamedžio (Sambucus nigra) uogos. Kotelius, lapus ir neprinokusias uogas būtina pašalinti, o pačias uogas – termiškai apdoroti.

• Jei naudojate rankinį (panardinamą) trintuvą, trinkite tik keletą sekundžių mažu greičiu.
• Stenkitės nesusmulkinti sėklų – jos gali suteikti sirupui kartumo.

Šeivamedžio uogų sirupas su medumi (II variantas)

Bendra informacija

• Paruošimo laikas: 45 minutės
• Virimo laikas: 10 minučių
• Bendra trukmė: apie 55 minutes
• Išeiga: apie 1,5–2 l sirupo

Ingredientai

• 1,35 kg prinokusių juoduogio šeivamedžio uogų, nuimtų nuo kotelių

• medaus – apie 500–700 g kiekvienam 1 litrui gautų šeivamedžio sulčių

Svarbu: medų geriausia įmaišyti jau į išvirtas ir šiek tiek atvėsusias šeivamedžio sultis, o ne virti kartu. 1 litrui šeivamedžio sulčių naudokite apie 500–700 g medaus, priklausomai nuo norimo saldumo ir tirštumo. Jei gaunate 800 ml sulčių – naudokite apie 400–560 g medaus; jei 1,2 l – apie 600–840 g medaus.

Kadangi šiame variante cukraus koncentracija mažesnė nei klasikiniame sirupe, sirupą su medumi laikykite šaldytuve arba užšaldykite mažomis porcijomis.

Aš gaminau sirupą su cukrumi, kurį laikysiu šaldytuve.

Šeivamedžio uogų sezonas jau čia! Pas mus Šveicarijoje buvo labai karšta vasara todėl šeivamedžio sezonas jau į pabaigą. Ateinančiomis savaitėmis pasidalinsiu keliais kiek netikėtais receptais su naminiu šeivamedžio sirupu.

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Ant grotelių kepti krevečių iešmeliai su aštriu mangų padažu

Šį receptą pirmą kartą gaminau vasarą – kaip lengvą, spalvingą pagrindinį patiekalą sau. 

Tačiau krevetės, saldus mangas, gaivi pasiflora ir truputis aitriosios paprikos visai neprivalo likti tik vasaros lėkštėje. Egzotiški vaisiai šiam patiekalui suteikia saulėtą nuotaiką, todėl jį smagu gaminti bet kuriuo metų laiku, ypač tada, kai norisi kažko ryškesnio ir ne visai kasdieniško.

Labiausiai mane nustebino skonių derinys – saldu, rūgštu, truputį aštru ir sūru, o visa tai puikiai dera su lengvai apskrudusiomis krevetėmis. Be to, šį nekasdienišką patiekalą yra visai nesudėtinga pagaminti.

Man ši kiek netikėta skonių harmonija labai pasiteisino.
Pabandykite – galbūt taps mažu egzotišku atradimu ir jūsų virtuvėje. Skanaus!

 Bendra informacija

• Porcijų skaičius: 6 porcijos

• Paruošimo laikas: apie 20 minučių

• Marinavimo laikas: 10 minučių

• Kepimo laikas: apie 2–3 minutes
  

• Bendra trukmė: apie 30 minučių

Tai iš tiesų gana lengvas, daug baltymų turintis patiekalas. Viena porcija yra 4 didelės krevetės su mangų–pasiflorų padažu.

Maistinė vertė 1 porcijai: ~165 kcal | 19 g baltymų | 14 g angliavandenių | 5 g riebalų | 1 g skaidulų.

Ingredientai
Krevetėms ir marinatui

• 24 didelės nuluptos krevetės

• 3 šaukštai yuzu sulčių (galima pakeisti laimų sultimis)

• 2 šaukštai sojų padažo

• 2 šaukštai akacijų medaus

• 1 šaukštas ypač tyro alyvuogių aliejaus

• 1 šaukštas sezamų aliejaus

• šviežio imbiero gabalėlis, maždaug mažos bulvės dydžio

---

Aštriam mangų padažui

• 1 prinokęs mangas

• 1 pasifloros vaisius

• 1/2 laimo sulčių

• 1 šviežia aitrioji paprika

• šlakelis ypač tyro alyvuogių aliejaus

• nepilnas 1 šaukštas sojų padažo

• papildomai aitriosios paprikos pagal skonį

---

Kepimui

• šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus

• medinių iešmelių

---

Kaip gaminti krevečių iešmelius su mangų padažu
1. Marinato paruošimas

• Dubenyje sumaišykite yuzu (arba laimo) sultis, 2 šaukštus sojų padažo, 2 šaukštus medaus, 1 šaukštą ypač tyro alyvuogių aliejaus ir 1 šaukštą sezamų aliejaus.

• Smulkiai sutarkuokite šviežią imbierą.

• Tarkuotą imbierą gerai išspauskite (per sietelį ar per marlę), sultis supilkite tiesiai į marinatą.

• Viską gerai išmaišykite.

• Sudėkite krevetes į marinatą ir palikite 10 minučių.

2. Aštraus mangų padažo gaminimas

• Mangą nulupkite ir supjaustykite gabalėliais.

• Aitriąją papriką perpjaukite, pašalinkite sėklas. Dėkite pagal skonį.

• Į trintuvą sudėkite mangą, aitriąją papriką, supilkite pusės laimo sultis, šlakelį ypač tyro alyvuogių aliejaus ir nepilną šaukštą sojų padažo.

• Pasiflorų vaisių perpjaukite, išimkite minkštimą ir pertrinkite per sietelį. Gautą minkštimą bei sultis sudėkite į mangų padažą.

• Viską sutrinkite iki vientisos, kreminės konsistencijos.

• Paragaukite ir, jei norite aštriau, įdėkite dar šiek tiek aitriosios paprikos.

3. Krevečių kepimas

• Krevetes išimkite iš marinato.

• Suverkite po 2-3 krevetes ant kiekvieno iešmelio.

• Grilį arba keptuvę gerai įkaitinkite ir lengvai patepkite aliejumi.

• Krevečių iešmelius kepkite maždaug po 30 sekundžių iš kiekvienos pusės, kol krevetės taps rausvos ir lengvai apskrus.

• Neperkepkite – taip krevetės išliks sultingos ir minkštos.

4. Patiekimas

• Krevečių iešmelius patiekite iš karto, kol jie dar karšti.

• Šalia patiekite aštrų mangų ir pasiflorų padažą.

• Jei norite, papuoškite laimo skiltelėmis, šviežia kalendra ar kitais žalumynais.

• Skanaus!

Receptas iš La Cucina Italiana.

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Savaitės pradžioje savo Facebook paskyroje dalinausi įrašu apie kaštainių maistines savybes. Vieni juos dievina, kiti nelabai mėgsta – aptarėme, kuo kaštainiai skiriasi nuo kaštonų, kaip juos ruošia mano sekėjai ir su kuo mėgsta valgyti. Jei norite paskaityti visus komentarus, tai galite padaryti čia.

Beje, ar žinojai, kad kaštainiai – vieninteliai riešutai, turintys tiek daug vitamino C?

Nors jų skonis švelnus, kaštainiai stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir puikiai tinka, kai norisi šilumos iš vidaus. Jie taip pat pasižymi mažu riebalų kiekiu ir yra puikus skaidulų šaltinis, todėl tinka net tiems, kurie vengia sunkesnio maisto.

Rudens sezonui man kilo mintis – kodėl gi nepabandžius pagaminti vienos socialinių tinklų tendencijos ir populiaraus deserto su datulėmis ir žemės riešutų sviestu, bet su kaštainių kremu?

Kas yra kaštainių kremas?

Kaštainių kremas, dar vadinamas crème de marrons, – tai klasikinis prancūziškos virtuvės produktas, gaminamas iš sutrintų kaštainių ir cukraus sirupo. Jo skonis subtiliai dera tarp skrudintų riešutų žemiškumo ir karamelizuoto saldumo, primenančio tofi saldainius. Prancūzijoje šį rudą, tirštą kremą galima įsigyti tūbelėse ar stiklainiukuose – jis tepamas ant beveik bet ko, tarsi rafinuotesnė „Nutellos“ versija.

Šis švelnus, saldus kremas itin universalus. Prancūzų desertų meistrai jį naudoja putėsiuose, pyraguose, tortuose ar desertinėse taurelėse, o kartais jis valgomas paprasčiausiai – užteptas ant skrebučio, sumaišytas su jogurtu ar naudojamas kaip įdaras kepiniams.

---

Kaip gaminamas kaštainių kremas?

Tradicinis kaštainių kremas pradedamas nuo skrūdintų kaštainių. Tai ilgas, maždaug dešimties dienų procesas, nors kiekvieną dieną reikia visai nedaug darbo.

Pirmiausia pasirenkami švieži, stangrūs kaštainiai. Norint juos išlukštenti, ant viršaus padaromas kryžminis įpjovimas, po to kaštainiai trumpai verdami arba kepami, kol luobelė lengvai nusiima.

Tuomet pradedamas cukravimo procesas – kaštainiai kelias dienas mirkomi vis saldesniame cukraus sirupe. Kiekvieną dieną sirupo koncentracija (vadinamasis brix) šiek tiek didinama, kad saldus sirupas pamažu įsigertų į riešutų vidų. Galiausiai cukruoti kaštainiai sutrinami iki švelnios, kreminės masės – taip gimsta šis legendinis prancūziškas skanėstas.

Orkaitėje skrudinti kaštainiai (AI generuota nuotrauka)

Kaip pasigaminti kaštainių kremą (be cukraus)

Kadangi man svarbus holistinis požiūris į mitybą ir natūralų ryšį su maistu ir savo kūnu, šį kremą renkuosi gaminti be pridėtinio cukraus. Kaštainiai patys turi švelnų, saldų skonį, o datulės ir šokoladas suteikia tiek saldumo, kiek reikia – be jokio pertekliaus. Tokiu būdu desertas išlieka maistingas, subalansuotas, bet vis tiek patenkina saldumynų troškimą.

Be to, gaminant be cukraus, išryškėja tikrasis kaštainių aromatas – šiltas ir žemiškas su lengva riešutų nata. Tai puikus pavyzdys, kaip galima mėgautis desertu, kuris ne tik gardus, bet ir suteikia naudos kūnui.

Konsistencija: tiršta, kreminė – puikiai tinka tepti ant skrebučio, dėti į jogurtą ar desertus.

---

Reikės (gaunasi ~200 g kremo)

• 200 g virtų kaštainių (be luobelių)

• 75–100 ml augalinio pieno (rekomenduoju migdolų arba avižų)

• 1 valg. šaukštas klevų sirupo, medaus ar datulių sirupo (nebūtina – jei norisi visiškai be cukraus, gali praleisti)

• 1/2 arbat. šaukštelio vanilės ekstrakto

• Žiupsnelis druskos

• (Pasirinktinai) 1 arbat. šaukštelis kokosų aliejaus – kremiškumui

---

Gaminimo eiga

1. Paruošk kaštainius.
   Jei naudoji žalius – įpjauk kiekvieną kaštainį viršuje kryželiu ir virk 20–25 minutes, kol dar šilti, nulupk luobeles.

2. Sutrink.
   Sudėk kaštainius į maisto smulkintuvą, įpilk šiek tiek pieno ir plak iki vientisos masės. Po truputį pilk likusį pieną, kol pasieksi norimą tirštumą.

3. Pagardink.
   Įmaišyk vanilę, druską ir (jei naudoji) saldiklį ir kokosų aliejų. Dar kartą viską sutrink, kad kremas taptų švelnus ir blizgus.

4. Laikymas.
   Laikyk stiklainyje šaldytuve iki 7 dienų. Galima ir užšaldyti mažesnėmis porcijomis iki 3 mėnesių.

---

Naudojimo idėjos

• Tepk ant skrebučio ar blynų vietoj riešutų sviesto.

• Naudok kaip įdarą datulėms su šokoladu (vietoj riešutų sviesto – labai dera su matcha!).

• Maišyk su graikišku jogurtu arba koše pusryčiams.

• Įdėk šaukštelį į kavos ar kakavos puodelį – suteikia švelnią riešutinę natą.

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu prieš dedant į šaldiklį.

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Šios datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu yra puikus pasirinkimas, kai norisi kažko saldaus, bet sveiko. Pagaminti jas labai paprasta, o rezultatas – be galo gardus. 

---

Kodėl jas verta išbandyti

Greita: Jei kaštainių kremą turi paruoštą iš anksto, šį užkandį ar saldumyną galėsi susiruošti vos per penkias minutes – paprasta ir sveika!

Universalu: Gali lengvai pritaikyti pagal savo skonį – keisk riešutų sviestą, pridėk riešutų ar sėklų, arba naudok tamsų šokoladą.

Sveika: Datulės yra natūraliai saldžios, o kaštainių kremas, matcha ir šiek tiek šokolado suteikia energijos ir naudingų maistinių medžiagų.

Tinka pasiruošti iš anksto: Puikus variantas užkandžiams visai savaitei! Laikyk šaldiklyje ir mėgaukis, kai prireikia greito energijos užtaiso – prieš ar po treniruotės, ar išvykai į gamtą.

Reikės

• 12 vidutinio dydžio minkštų datulių (geriausiai tinka Medjool veislės). Nepamiršk išimti kauliukų

• maždaug 6 šaukštai matchos šokolado, ištirpinto. Receptas žemiau. 

Jei nenori gaminti sveikesnio šokolado varianto, tiesiog ištirpink apie 90 g baltojo šokolado virš vandens vonelės ir įmaišyk maždaug šaukštelį (arba mažiau) matchos miltelių.

• 4 šaukštai kaštainių kremo. Kaštainių kremo be cukraus receptas aukščiau.

• Žiupsnelis jūros druskos dribsnių: Subalansuoja saldumą ir sustiprina skonį.

Gaminimo eiga

1. Šiam receptui pirma pasigaminkite kaštainių kremą (jį galite pasigaminti ir keliomis dienomis anksčiau ir laikyti šaldytuve).

2. Po to, pasigaminkite matcha šokoladą (receptas žemiau).

3. Po to, išklok kepimo skardą kepimo popieriumi. Sudėk datules ir paspausk stiklinės ar puodelio dugnu, kad šiek tiek suplokštėtų. Jei limpa – patepk stiklinę/puodelį trupučiu aliejaus.

4. Ant kiekvienos datulės užtepk šiek tiek kaštainių kremo, o ant viršaus matchos šokoladu.

5. Pabarstyk druskos dribsniais ir įdėk į šaldiklį, ar šaltai, kad sustingtų.

Laikyk sandariame inde šaldytuve iki savaitės arba šaldiklyje iki trijų mėnesių.

Skanaus!

Kaip pasigaminti Matchos šokoladą (be cukraus)

Reikės

• 50 g kakavos sviesto

• 4 šaukštų pieno miltelių (galite naudoti įvairius, geriausia augalinės kilmės (bet nebūtinai). Aš naudojau avižų, bet norėjau naudoti kokosų pieno miltelius, tiesiog tą dieną neradau pirkti)

• 1 šaukštelis matchos miltelių (galima dėti mažiau, jei norite švelnesnio skonio). Rinkis kulinarinės kokybės matchą. Persijok, kad neliktų gumuliukų. 

• 1 šaukštas medaus (galima daugiau arba mažiau pagal skonį)

---

Gaminimo eiga

1. Ištirpink kakavos sviestą virš vandens vonelės. 

2. Į ištirpintą kakavos sviestą suberk pieno ir persijotus matchos miltelius. Išmaišyk šluotele, kad neliktų gumuliukų. Laikyk masę virš vandens vonelės ir nuolat maišyk – taip išvengsi ingredientų atsiskyrimo ar kristalizacijos. Jei vis dėlto masė pradeda kristalizuotis, tiesiog įpilk šaukštą karšto pieno ir toliau švelniai maišyk, kol vėl taps vientisa ir glotni.

3. Galiausiai įmaišyk medų. 

4. Kol šokoladas dar skystas, jį paprasta panaudoti datulių desertui aukščiau (ar bet kokiam kitam desertui). 

5. Ar tiesiog supilk į šokolado formeles ir padėk į šaldytuvą, kad sustingtų ir valgyk kaip desertą. Gali skaninti riešutais, džiovintais vaisiais, ar kitais patinkančiais priedais.

Receptas iš mano virtuvės, bet įkvėpimas iš matcha.com.

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Apelsininė vištiena su ryžiais ir valgomais žiedais. Kai stebuklus virtuvėje kuria mano vaikas

Lengvas apelsininės vištienos patiekalas, kuriame susilieja saldumas, rūgštelė ir švelnus traškesys – paprasti ingredientai, bet rezultatas stebėtinai išraiškingas ir estetiškai įkvepiantis.

Šį kartą virtuvės šefu tapo mano sūnus Vėjas. Jam vos trylika, bet virtuvėje jis jaučiasi kaip namie – nuolat eksperimentuoja, domisi receptais ir tikrai turi savitą kulinarinį stilių.

Vėjo įkvėpimų sąraše aukštą vietą užima Nick DiGiovanni – talentingas amerikiečių šefas, interneto asmenybė ir nepaprastai kūrybingas kulinarinių idėjų autorius.

Vėjas turi neįtikėtinai rafinuotą ir ištobulintą skonį (sakau visiškai ne todėl, kad esu jo mama). Jis tikras mažasis gurmanas – kelia aukštus standartus mums, kurie jam gaminame, bet ir pats drąsiai imasi darbo virtuvėje. Jei patiekalas jam nepatinka, jis niekada nevalgys vien dėl alkio – verčiau liks alkanas, nei valgys ką nors, kas jam nepatinka.

Šią vasarą Vėjas dalyvavo savo pirmuosiuose kulinariniuose kursuose Londone. Visą savaitę, nuo ryto iki vakaro, jis kartu su kitais paaugliais mokėsi kulinarijos pagrindų – nuo ingredientų pažinimo iki profesionalių technikų.

Kursai buvo dovana gimtadienio proga, o kol jis mokėsi, mes – likę trys šeimos nariai – leidome laiką magiškame, triukšmingame Londone. Lankėme daugybę nuostabių (ir, tiesą sakant, visiškai nemokamų) muziejų. Bet apie muziejus ir mūsų kelionę po Londoną su mažesniais vaikais papasakosiu jau kitą kartą.

 Bendra informacija

• Porcijų skaičius: 3 porcijos

• Paruošimo laikas: 25 minutės

• Kepimo laikas: 25 minutės

• Bendra trukmė: 50 minučių

Ingredientai

Vištienos plutelei

• 1 1/2 šaukšto augalinio aliejaus

• 1 didelis kiaušinis, gerai išplaktas

• žiupsnelis druskos

• 100 g kvietinių miltų

• 24 g kukurūzų krakmolo

• apie 600 g vištienos (be kaulų, be odos, gali būti krūtinėlė ar vištienos šlaunelių mėsa) supjaustytų maždaug 2,5 cm gabalėliais

---

Apelsinų padažui

• 250 ml apelsinų sulčių (geriausia šviežiai spaustų)

• 30 g ryžių vyno acto

• 60 g šviesaus rudojo cukraus

• tarkuota vieno mandarino arba (pusės apelsino) žievelės

• pusės šaukštelio kukurūzų krakmolo

• šaukštelis augalinio aliejaus

• 1/2 česnako skiltelės, smulkiai sutarkuoto

• 15 g šviežio imbiero, nulupto ir smulkiai sutarkuoto

• šiek tiek aitriųjų pipirų dribsnių (nebūtinai, bet labai tinka)

• žiupsnelis  druskos

• žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų arba baltųjų pipirų

---

Kepimui

• Pakankamai augalinio aliejaus (maždaug 500 ml)

---

Patiekimas

• Su garuose virtais baltais „Jasmine“ ryžiais

• Valgomais žiedais, arba smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais

Kaip gaminti apelsinų vištieną

Kol gaminate vištieną išvirkite ryžius, jie bus patiekiama kartu.

1. Gaminimas

• Vidutiniame inde suplakite aliejų, kiaušinį ir žiupsnelį druskos.

• Kitame inde sumaišykite miltus ir kukurūzų krakmolą.

• Apelsinų padažui: mažame inde suplakite: apelsinų sultis, ryžių vyno actą, rudą cukrų, citrusų žievelę ir kukurūzų krakmolą. Padėkite į šalį.

2. Kepimas

• Į gilų puodą ar keptuvę įpilkite pakankamai augalinio aliejaus, ir įkaitinkite ant vidutinės ugnies.

• Paruoškite kepimo skardą su grotelėmis.

• Pirmiausia, įdėkite vištienos gabalėlius į kiaušinio mišinį, gerai sumaišykite.

• Tada vieną po vieno gabalėlį apvoliokite miltų / krakmolo mišinyje, gerai paspauskite, kad susidarytų traški tekstūra.

• Atsargiai kaskart po vieną gabalėlį dėkite į karštą aliejų ir kepkite, kol lengvai apskrus, maždaug 5–6 minutes.

• Su kiaurasamčiu ištraukite keptus gabalėlius ir dėkite ant grotelių, kad nutekėtų riebalai.

• Kepkite likusius gabalėlius tokiu pačiu būdu, dėkite nedaug vienu metu, kad nesusispaustų ir neprarastų traškumo.

• Tuo metu didelėje keptuvėje įkaitinkite 1 arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus, tada sudėkite smulkintą česnaką, imbierą, aitriųjų pipirų dribsnius ir prieskonius pagal skonį. Nuolat maišydami kepkite 1–2 minutes (neleiskite sudegti).

• Tada vėl suplakite apelsinų padažą (kurį pasiruošėte kiek anksčiau) ir supilkite į keptuvę, užvirkite. Leiskite šiek tiek pavirti, kad sutirštėtų (1–3 min.), dažnai pamaišykite.

• Jei padažas per tirštas, įpilkite 1–2 šaukštus šalto vandens, kad gautumėte šilkinę konsistenciją.

• Sudėkite keptus vištienos gabalėlius į padažą, atsargiai pamaišykite 2–3 minutes, kad vištiena susijungtų su padažu, bet tuo pačiu išliktų traški.

3. Patiekimas

• Patiekite apelsinų vištieną ant garuose virtų ryžių – idealiai – Jasmine ryžių.

• Papuoškite valgomais žiedais ar susmulkintais žalumynais.

• Skanaus!

Receptas iš Nicks Kitchen

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Kas yra FOMO ir kaip jos atsikratyti? Raugo fokačija.

FOMO (angl. fear of missing out – baimė kažką praleisti) šiandien yra labai dažnas reiškinys, ypač kai socialiniai tinklai nuolat rodo kitų žmonių keliones, sėkmę ar renginius. Atsikratyti jo visiškai galbūt neįmanoma, bet galima jį suvaldyti ir sumažinti jo poveikį.

Pirmiausiai reikia suprasti, iš kur kyla FOMO

• FOMO dažnai kyla iš palyginimo su kitais.

• Socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai rodo tik „gražiausias akimirkas“, o ne tikrą kasdienybę.

---

Dažnai ir save pagaunu kenčianti nuo FOMO. Atrodo, visi kiti taip gražiai leidžia laiką – keliauja, gamina su vaikais, dalinasi šventiškomis akimirkomis. Žinau, kad socialiniuose tinkluose matome tik gražiausias ištraukas, bet vis tiek sunku nesilyginti.

O kur dar mano profesija – papuošalų dizainas. Matau, kaip žmonės geba suderinti kelias veiklas vienu metu: šeimą, keliones, kūrybą, rašo knygas, tapo paveikslus... Ir tada taip stipriai pajuntu – aš irgi taip noriu ir pradedu verstis per galvą kol save išsekinu ir po to nuolat jaučiuosi pavargusi.

O gal ir tu toks/ tokia pat kaip ir aš? 

Iš tiesų, norėti daug nėra blogai. Tai reiškia, kad turi vidinės energijos, svajonių ir potencialo. Noras kurti, patirti, keliauti ar derinti daug veiklų rodo, kad tau rūpi gyvenimo pilnatvė. Tai dažnai būna kūrybingų žmonių variklis.

Bet kartais:

• kai norų yra daug,

• kai jie atrodo vienodai svarbūs,

• arba kai aplinka (pvz., socialiniai tinklai) nuolat primena, kad kiti „spėja viską“ 

… gali atsirasti perdegimas arba atidėliojimas. Nes atrodo: „Noriu visko, bet nuo ko pradėti?“ – ir tada nieko nepradedame.

---

Ką verta prisiminti

• Atidėliojimas atsiranda ne dėl norų gausos, o dėl aiškaus prioriteto trūkumo. Kai svajonės nesusidėlioja į mažus, įgyvendinamus žingsnius, jos gali atrodyti kaip „per didelė kalva“.

• Maži žingsniai = neatidėliojimas. Jei turi 5 didelius norus, pabandyk kiekvieną suskaidyti į mažus veiksmus ir pradėti nuo vieno kasdien ar tada kai turi laiko.

Kiti praktiniai būdai kaip atsikratyti / sumažinti FOMO

1. Sąmoningas socialinių tinklų naudojimas

   • Ribok laiką prie ekrano (pvz., nustatyk laiko limitą Instagram ar Facebook).

   • Sek tik tuos žmones, kurių turinys įkvepia, o ne kelia nerimą ar pavydą.

2. Dėmesio nukreipimas į savo gyvenimą

   • Užsirašyk dalykus, už kuriuos esi dėkingas šiandien.

   • Susikurk „savo džiaugsmų sąrašą“ – veiklas, kurios tau suteikia energijos (pvz., pasivaikščiojimas, kūryba, laikas su vaikais).

3. Permąstyk vertybes

   • Paklausk savęs: „Ar tai, ko bijau praleisti, man iš tikrųjų svarbu?“

   • Dažnai atsakymas būna „ne“, tik atrodo, kad turėtume tai turėti/daryti.

4. Sąmoningumo (mindfulness) praktikos

   • Kvėpavimo pratimai ar trumpa meditacija padeda sugrįžti į dabartį.

   • Kai esi „čia ir dabar“, dingsta nerimas dėl to, ko „nėra“.

5. Sukeisti FOMO į JOMO (joy of missing out)

   • Džiaukis, kad neprivalai visur būti.

   • Pvz., vietoj vakarėlio gali turėti jaukų vakarą su šeima ar knyga – tai tavo pasirinkimas ir tu neturi kažkam dėl kažko teisintis, ar dar blogiau jaustis kalta.

---

FOMO atsitraukia tada, kai pradedi labiau vertinti savo kasdienybę, o ne lygintis su kitais.

O pabaigai smagi metafora.

FOMO ir fokačijos raugas turi kažką bendro. Kai raugo tešlą palieki pernakt – ji pamažu kyla, burbuliuoja, vis stiprėja. Lygiai taip pat ir FOMO: kuo ilgiau „palieki galvoje“, tuo labiau jis išsipučia, atrodo, kad visi aplinkui gyvena tobuliau ir spalvingiau.

Bet štai kur esmė: tešlos burbuliukai yra tai, kas duoną padaro skania, puria ir ypatinga. O FOMO 'burbuliukai' gali virsti varikliu – jie parodo, ko iš tiesų ilgimės ar trokštame. Klausimas tik tas: ar leisime jiems mus sugraužti, ar kaip su fokačija – paimsime, suformuosime, pagardinsime rozmarinu ir paversime į kažką gero.

Raugo fokačija

Čia rasite natūralaus raugo receptą.

Porcijos: 1 didelė fokačija
Trukmė: ~ pusantros dienos arba maždaug pusė dienos (jei nuspręsite nebrandinti per naktį, skiriasi kiek skonis ir konsistencija)

Ingredientai:

500 g pilno grūdo kvietinių miltų,

425 ml vandens,
150 g raugo (pamaitinto ir aktyvumo pike),
10 g druskos,
keli šaukštai alyvuogių aliejaus.

Pabarstymui:

žiupsnelis šviežių kapotų roymarinų,
žiupsnelis druskos dribsnių.

Paruošimas

1. Į didelį dubenį supilkite vandenį (pasilikite 25 ml vandens vėliau) ir sudėkite raugą. Išmaišykite, kad raugas ištirptų. Suberkite miltus ir rankomis suformuokite padriką tešlą. Šiame etape neminkykite, tik užtikrinkite, kad neliktų sausų miltų. Kai tešla tampa vientisesnė, pirštais ją spauskite ir maišykite, kol neliks sausų vietų. Uždenkite dubenį ir palikite 30 minučių. Geriausia laikyti šiltai – taip geriau vyksta fermentacija.

2. Ant tešlos užberkite druską ir supilkite likusius 25 ml vandens. Minkykite tešlą, kol taps vientisa. Uždenkite ir palikite 30 minučių.

3. Po 30 min. atlikite pirmą tempimo ir lankstymo seriją. Drėgna ranka paimkite tešlos kraštą, patempkite aukštyn ir perlenkite ant viršaus. Kartokite 4 kartus. Uždenkite ir palikite 30 min. Šį procesą pakartokite dar 3 kartus.

4. Tada palikite tešlą 1–2 valandoms, kol ji pakils ~40–50 %, taps puri, paviršiuje atsiras burbuliukų.

5. Paruoškite kepimo formą 23×33 cm – ištepkite 3 šaukštais alyvuogių aliejaus. Atsargiai perkelkite tešlą į formą, užpilkite šiek tiek aliejaus ant viršaus, kad neišdžiūtų. Uždenkite ir dėkite į šaldytuvą 18–24 val. Arba palikite maždaug valandai skardoje ir kepkite. Per naktį brandinta tešla būna rūgštesnė ir gilesnio skonio. Jei norite lengvesnio skonio fokačijos, per naktį galite nebrandinti.

---

Kepimas

1. Jei tešlą laikėte šaldytuve per naktį, kai išimsite iš šaldytuvo, leiskite tešlai atšilti kambario temperatūroje 1–3 val., kol ji taps puri ir „drebulė“. Jei nelaikėte šaldytuve, tada kepimą pradėkite nuo 2 punkto.

2. Orkaitę įkaitinkite iki 240 ºC (220 ºC su ventiliatoriumi).

3. Pirštais padarykite duobutes visame paviršiuje. Pabarstykite druska ir rozmarinais.

4. Kepkite 15 min., tada sumažinkite temperatūrą iki 210 ºC (190 ºC su ventiliatoriumi) ir kepkite dar 15 min., kol fokačija taps auksinės spalvos.

5. Išimkite iš orkaitės, dėkite ant grotelių ir palikite atvėsti.

---

Patarimai

• Fokačija skaniausia tą pačią dieną, bet išlieka skani dar kelias dienas.

• Jei lieka, puikiai tinka užšaldymui.

• O štai čia (focaccia con la mortadella) yra mėgstamiausias sūnaus sumuštinis su šviežia fokačija. Man skaniausia tiesiog su pomidorais ir namine veganiška rikota.

• O komentaruose pasidalinkite su kuo jums skaniausia šviežia fokačija.

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale