Midijų užkepimai: tarptautinė klasika su šimtu veidų.

Praėjusiuose įrašuose daug rašiau apie rūpinimąsi savimi – pasidalinau ne tik teorija ir patarimais, bet ir įvairiomis gudrybėmis. Tad jei jaučiatės pavargę nuo kasdienybės, užsukite paskaityti – galbūt atrasite ką nors naudingo, ką galėsite pritaikyti savo gyvenime ir kas padės pasijusti geriau. Žemiau dar kartą sudedu visas nuorodas.

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis  

Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis: judesys, skaitmeninė higiena ir santykiai).

Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis: vanduo, maistas ir miegas).

Nepamišk rūpintis savimi (3 dalis: emocijos, gamta, poilsis ir alkoholis).

Įkvėpimui: vaizdas pro langą iš Cornwall (Anglija) apartamentų šią vasarą – toks ramus ir įkvepiantis,
primenantis, kad kūrybai reikia ramaus proto, atviros širdies ir erdvės, kurioje gali tiesiog būti ir
kvėpuoti. Šie apartamentai turėjo virtuvę su tokiu pačiu nuostabiu vaizdu, kur sėdėdami gaminome
šviežiai surinktas midijas, kurias pirkome vietinėje uosto krautuvėlėje (uostas matosi pro langą nuotraukoje).

O šiandien, kai patarimų aplink tiek daug, kartais norisi nuo jų atsipūsti – tiesiog užsidaryti virtuvėje su gera muzika, negalvoti nei apie išgerto vandens kiekį, nei apie nueitus žingsnius, o ramiai atsipalaiduoti su puodeliu kvapnios arbatos, kol orkaitėje kepa puikios užkeptos midijos pagal „Išbandytus receptus“. Kaip jums tokia savaitgalio popietė?

Išvirtos midijų puselės, paruoštos gardžiam įdarui.

Užkeptos midijos – tai patiekalas, kai midijos (dažniausiai jų puselės su kriaukle) užklojamos įvairiais priedais, dažniausiai sūriu, džiūvėsėliais, sviestu, žolelėmis ar česnaku, ir apkepamos orkaitėje arba ant grotelių. Šis būdas ne tik suteikia midijoms sodresnį skonį, bet ir paverčia jas elegantišku užkandžiu, dažnai patiekiamu restoranų meniu ar šventiniuose vakarėliuose.

Populiarumas ir kilmė

• Prancūzija ir Belgija – čia midijos apskritai yra itin populiarios (pavyzdžiui, garsusis „moules-frites“), o užkeptos midijos dažnai patiekiamos kaip rafinuotas užkandis.

• Italija – pakrančių regionuose (ypač Kampanijoje, Ligūrijoje, Sicilijoje) midijos dažnai kepamos su pomidorais, česnaku, alyvuogių aliejumi ir džiūvėsėliais.

• Ispanija – dažnai sutinkamos kaip tapas patiekalas, kartais užkeptos su pikantiška „sofrito“ daržovių mase ar net su čorizo trupiniais.

• JAV (ypač Naujojo Orleano virtuvėje) – itin populiarios midijos „Oysters Rockefeller“ stiliumi įkvėptos variacijos, tik su midijomis vietoje austrių.

• Azijos virtuvėse (ypač Filipinuose, Tailande, Japonijoje) – midijos kartais apkepamos su čili, imbieru, sojų padažu arba majonezu (pavyzdžiui, japoniškas „baked mussels with spicy mayo“).

Kas tai yra kulinarine prasme?

Užkeptos midijos dažniausiai ruošiamos kaip antipasti / užkandis, bet gali tapti ir pagrindiniu patiekalu, jei patiekiamos su garnyru – pavyzdžiui, su duona ar salotomis. Tai vienas iš būdų pabrėžti midijų natūralų jūros skonį, bet kartu suteikti sotumo ir tekstūros.

Trumpai tariant, užkeptos midijos – tai tarptautinis patiekalas, turintis daugybę interpretacijų, bet visur siejamas su prabanga ir šviežiomis jūros gėrybėmis. Tai vienas iš tų patiekalų, kurių labai pasigesdavau savo veganizmo laikotarpiu.

Užkeptos midijos su avinžirniais ir kaparėliais pagal Išbandytus Receptus. 

Mano midijos – šiek tiek kitokios. Jas užkepu savaip, su virtais avinžirniais (be gliuteno) ir maistiniais mielių dribsniais. 

Maistiniai mielių dribsniai – puikus B grupės vitaminų, baltymų ir mineralų šaltinis, suteikiantis patiekalams sodrų sūrumo ir umami skonį, todėl patiekalas tampa ne tik skanus, bet ir sveikesnis bei įdomesnis. 

Ši kombinacija kartu su kaparėliais suteikia sodrų skonį, švelnią tekstūrą ir lengvą sūrumo bei rūgštumo poskonį, o gaminimo procesas – maloni ritualinė akimirka virtuvėje, kai gali ramiai stebėti, kaip jūros gėrybės ir augaliniai ingredientai susilieja į harmoningą derinį.

Avinžirniais ir kaparėliais užkeptos midijos 

Porcijos: ~2
Trukmė: ~2-3 val. brinkinti avinžirnius, po to ~ 40 min. juos virti. Gaminti midijas ~ 30-40 min.

Ingredientai:

~ 200 g džiovintų avinžirnių (apie 250 g virtų, galite pirkti jau virtus, skardinėje),

~ 350 g šviežių didelių midijų,

 šlakelis baltojo vyno,

3 šaukštai tyro alyvuogių aliejaus,

česnako skiltelė,

rozmarino šakelė,

2 šaukštai maistinių mielių dribsnių,

1 šaukštelis kaparėlių,

žiupsnelis druskos ir juodųjų pipirų.

Sausus avinžirnius išbrinkinkite vandenyje ir išvirkite kol minšti. 

Midijų kriaukles nuvalykite šiurkščia kempine ir, jei reikia, pašalinkite „barzdeles“. 

Giliame puode ant stiprios ugnies įkaitinkite šaukštą alyvuogių aliejaus, sudėkite midijas, supilkite vyną ir palaukite, kol visos atsivers – apie 3 minutes. 

Nuimkite nuo ugnies ir palikite, kad šiek tiek atvėstų, palikite kiek midijų virimo skysčio jį panaudosite vėliau avinžirniams paskaninti. 

Kai midijos šiek tiek atvės, pirštais atskirkite ir išmeskite vieną kriauklelės pusę.

Keptuvėje įkaitinkite likusius du šaukštus alyvuogių aliejaus, įmeskite nesmulkintą česnako skiltelę ir rozmarino šakelę, šiek tiek apkepkite, tada pašalinkite česnaką ir rozmariną. 

Į maisto smulkintuvą sudėkite virtus avinžirnius, kaparėlius ir maistinius mielių dribsnius. Supilkite aromatizuotą aliejų bei šiek tiek midijų virimo skysčio, paskaninkite druska ir pipirais ir sutrinkite iki vientisos masės.

Paruoštu įdaru įdarykite midijas ir pašaukite jas į orkaitę, įkaitintą iki 230-250 °C griliaus režimu. Trumpai apkepkite, kol paviršius gražiai apskrus – apie 5–15 minučių, priklausomai nuo orkaitės, stebėkite, kad neperkeptų. Patiekite su kapotomis petražolėmis ir citrina. Prieš valgydami, apšlakstykite šviežiai spaustomis citrinos sultimis – patogiausia spausti tiesiogiai ant kiekvienos midijos.

Patiekite kaip užkandį arba kaip pagrindinį patiekalą su duona ir salotomis.

Skanaus!

O kitą puikų (klasikinį) receptą su midijomis rasite čia >> Midijų sriuba su pomidorais (beje pomidorų galite ir nedėti, tada gausis tiesiog midijų sriuba)

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Nepamišk rūpintis savimi (3 dalis). Trintos bulvės su troškintomis šparaginėmis pupelėmis.

Nepamiršk savęs rūpindamasi kitais

Ugdydami sąmoningumą vaikams, dažnai perdegame. Skaitome, rūpinamės, renkame geriausius maisto produktus, stovyklas, sportus jiems, bet… ar sustojame paklausti savęs:

O kaip jaučiuosi aš? Ar manęs šiame rūpesčio lauke dar yra?

Jei tau rūpi tavo vaikų gerovė, pirmiausia pasirūpink savo kūnu ir emocine būsena. Nes tik subalansuotas, ramus ir gyvybingas žmogus gali būti tikrai šviesus pavyzdys savo vaikams.

Žemiau pateiktame sąraše gali pasitikrinti, ar darai viską, kad būtum sveikesnė ir kasdien jaustumeisi geriau. Išvardijau 10 pagrindinių veiksnių.

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis  

Jei praleidai pirmą dalį, ją gali perskaityti čia >>> Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis).

Jei praleidai antrąją dalį, ją gali perskaityti čia >>> Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis).

Šią savaitę detaliai paanalizuosiu likusius keturis veiksnius: emocinį balansą, gamtos galią, poilsį ir alkoholio vartojimą.

Gėlės sau.

7. Emocinis balansas. Streso mažinimas ir emocinė higiena.

Mūsų kūnas neatskirtas nuo emocijų. Lėtinis stresas, užspaustos emocijos, nuolatinis įtampos jausmas ilgainiui išbalansuoja visą sistemą – nuo hormonų iki virškinimo.

Ar turi saugią erdvę išsikalbėti?

Ar leidi sau pailsėti ne tik fiziškai, bet ir emociškai?

Meditacija, kvėpavimo pratimai, rašymas, pokalbiai, terapija – visa tai emocinės higienos formos, kurios tokios pat svarbios kaip ir dantų valymas.

Emocinis balansas

Emocinis balansas – tai gebėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą, net kai aplink vyksta pokyčiai ar iššūkiai. Jis nėra pastovi ramybės būsena, o greičiau – lankstumas: gebėjimas grįžti į vidinį centrą po įtampos ar nerimo.

• Tai panašu į sūpynes: kartais labiau linkstame į stresą, kartais į ramybę, bet esmė – kad grįžtame į balansą.

• Subalansuotas žmogus lengviau priima sprendimus, išlieka sąmoningas santykiuose, gali veikti kryptingai ir kūrybiškai.

---

Streso mažinimas

Stresas neišvengiamas, bet mes galime valdyti, kaip į jį reaguojame.

Pagrindiniai metodai:

1. Kvėpavimas ir kūnas – gilus, sąmoningas kvėpavimas, joga, pasivaikščiojimai gamtoje, šokis ar sportas mažina kortizolį.

2. Kasdieniai ritualai – mažos atokvėpio akimirkos (arbatos puodelis, skaitymas, pasivaikščiojimas be telefono) atstato jėgas.

3. Meditacija – keletas minučių tylos ar dėmesingo kvėpavimo per dieną leidžia nuraminti protą, pastebėti emocijas ir paleisti įtampą. Tai tarsi vidinis „restartas“.

4. Dėmesingumas (mindfulness) – sustojimas čia ir dabar padeda nepasiduoti automatinei įtampai.

5. Prioritetų aiškumas – kai žinome, kas svarbiausia, lengviau pasakyti „ne“ ir neperdegti.

6. Kūrybinė veikla – piešimas, rašymas, gaminimas gali veikti kaip emocijų išlaisvinimas.

---

Emocinė higiena

Kaip prausiamės kasdien, taip turime rūpintis ir emocijomis. Tai – sąmoningas vidinės švaros palaikymas.

Praktikos:

• Emocijų atpažinimas ir įvardijimas – pasakyti sau: „Jaučiu pyktį“, „Esu pavargęs“ – tai padeda emociją sušvelninti.

• Santykių higiena – vengti toksiškų pokalbių ar žmonių, kurie nuolat išbalansuoja.

• Informacinė higiena – riboti žalingą turinį (per daug naujienų, socialinių tinklų).

• Vidinė kalba – mokytis kalbėti sau švelniai, o ne kritikuoti.

• Poilsis ir meditacija – sąmoningas poilsis, kvėpavimo pratimai ar vakaro meditacija padeda „nusiprausti“ nuo dienos įtampos.

---

8. Gamtos galia

Gamta veikia kaip viena seniausių ir galingiausių „vaistinių“, prieinama kiekvienam. Moksliškai įrodyta, kad buvimas gamtoje sumažina streso hormono kortizolio lygį, sulėtina širdies ritmą, pagerina nuotaiką ir koncentraciją. Tai – ne tik poilsis, bet ir gyvybinės energijos atstatymas.

---

Kaip gamta veikia kūną?

• Sulėtina pulsą ir kvėpavimą – vaikščiojant miške ar prie vandens kūnas natūraliai pereina į ramesnį ritmą.

• Mažina įtampą – žalia spalva ramina nervų sistemą, skatina akių atsipalaidavimą.

• Gerina miegą – buvimas saulėje reguliuoja cirkadinį ritmą, todėl miegas tampa gilesnis.

• Stiprina imunitetą – miško oras turi fitoncidų (augalų išskiriamų dalelių), kurios veikia antibakteriškai ir skatina organizmo apsaugą.

---

Kaip gamta veikia emocijas?

• Suteikia perspektyvą – stovint prie kalnų ar vandenyno, asmeniniai rūpesčiai atrodo mažesni.

• Ramindama įžemina – kontaktas su žeme, žolės ar smėlio lietimas basomis kojomis padeda atkurti ryšį su dabartimi.

• Atgaivina kūrybingumą – gamtos formos, spalvos ir ritmai įkvepia menui, dizainui, kulinarijai.

• Padeda paleisti emocijas – tekantis vanduo, vėjas ar paukščių balsai veikia kaip vidinis „emocijų masažas“.

---

Praktikos gamtoje kasdienai

1. Miško terapija (Shinrin-yoku) – sąmoningas pasivaikščiojimas miške, lėtas kvėpavimas, augalų stebėjimas.

2. Žemės pojūtis – pabuvimas basomis ant žolės ar smėlio, kad pajustum ryšį su žeme.

3. Vandens meditacija – klausytis tekančio vandens, jūros bangų ar lietaus – tai natūralus nervų sistemos ramintojas.

4. Saulės pasisveikinimas – bent 10 minučių rytinės saulės šviesos, kad sureguliuotų nuotaiką ir miegą.

5. Gamtos fragmentai namuose – augalai, akmenys, medžio detalės ar gamtos garsų įrašai – tai mini gamta, kuri veikia ir patalpose.

---

Gamtos galia kaip emocinės higienos dalis

Galima sakyti, kad gamta yra natūrali meditacija. Ji valo mintis, stiprina kūną ir ramina emocijas. Buvimas gamtoje – tai tarsi emocinis dušas, kuris nuplauna įtampą, suteikia aiškumo ir leidžia grįžti į vidinę pusiausvyrą.

Reguliarus buvimas gamtoje tampa tokia pat svarbia praktika kaip meditacija ar sveika mityba – tai kasdienė psichikos ir sielos profilaktika.

Pasivaikščiojimai gamtoje visais metų laikais. O nuotraukoje taip gražiai žydi meškiniai česnakai.

---

9. Poilsis - daugiau nei miegas.

Poilsis – tai sąmoningas sustojimas, leidžiantis kūnui, protui ir sielai atsigauti. Jis nėra tik „nieko neveikimas“, o veikiau atstatymas – savęs pripildymas tuo, ko išsekome kasdienėje veikloje.

Mokslininkai kalba apie 7 poilsio rūšis (Saundra Dalton-Smith modelis), kurios padeda suprasti, kodėl kartais net po ilgo miego jaučiamės pavargę:

1. Fizinis poilsis – miegas, atsipalaidavimas, kūno tempimai, masažas.

2. Psichinis poilsis – pertraukos nuo informacijos, sąmoningas „proto išjungimas“, meditacija.

3. Sensorinis poilsis – akių, klausos, kvapo, prisilietimo perkrovos sumažinimas (atsitraukimas nuo ekranų, triukšmo, ryškios šviesos).

4. Emocinis poilsis – galimybė saugiai išreikšti jausmus, neversti savęs „vaidinti stipraus“.

5. Socialinis poilsis – buvimas su žmonėmis, su kuriais jautiesi priimtas, arba atstumas nuo tų, kurie alina.

6. Dvasinis poilsis – ryšys su prasmės šaltiniu: malda, meditacija, buvimas gamtoje, menas.

7. Kūrybinis poilsis – įkvėpimas iš muzikos, meno, gamtos, kai leidžiame sau priimti grožį be spaudimo kurti.

---

Kaip atrodo tikras poilsis?

• Tai ne vien gulėjimas ant sofos, o kokybiškas atsitraukimas nuo kasdienės rutinos.

• Poilsis gali būti ir aktyvus (pvz., lėtas pasivaikščiojimas, plaukimas, piešimas), jei jis atpalaiduoja.

• Svarbiausia – kad jis grąžintų energiją, o ne dar labiau išvargintų (pvz., valandų valandas socialiniuose tinkluose dažniausiai ne poilsis, o sensorinė perkrova).

---

Poilsio ritualai kasdienai

1. Rytinis ramybės momentas – 5-15 minutės tylos ar meditacijos prieš pradedant dieną.

2. Mažos pauzės dienos metu – sustoti, pakvėpuoti, pažiūrėti pro langą, atsitraukti nuo ekrano.

3. Vakarinis nusiraminimas – knyga, šilta arbata, dėkingumo sąrašas ar lengva meditacija.

4. Savaitinis atokvėpis – bent viena veikla, kuri tau suteikia ramybę: pasivaikščiojimas gamtoje, piešimas, muzika, rankdarbiai.

5. Skaitmeninė detoksikacija – bent kelioms valandoms atsijungti nuo telefono ar kompiuterio.

---

Poilsis kaip emocinės higienos dalis

Poilsis yra tarsi vidinė priežiūra – be jo negalime nei sveikai dirbti, nei kūrybiškai kurti, nei išlaikyti santykių balanso. Tai ne prabanga, o būtinybė.

Tikras poilsis leidžia kūnui atsistatyti, protui nurimti, o kūrybai – atgimti.

---

10. Alkoholis - plačiau kas ir kaip.

Alkoholis nuo seniausių laikų lydi žmoniją: jis buvo naudojamas ritualuose, bendruomenės šventėse, kaip socialinis ryšių stiprintojas. Šiandien jis dažnai siejamas su atsipalaidavimu, pramoga, laisvalaikiu.

---

Alkoholio poveikis kūnui

Alkoholis trumpam gali suteikti atsipalaidavimo ar euforijos jausmą bei sumažinti socialinį nerimą, tačiau jis lėtina reakcijas, trikdo koordinaciją, apkrauna kepenis ir širdį. Nors iš pradžių atrodo, kad padeda užmigti, alkoholis sutrikdo gilaus miego fazes, todėl ryte jaučiamasi pavargus. Reguliarus vartojimas didina toleranciją ir gali sukelti priklausomybę.

---

Alkoholio poveikis emocijoms

Alkoholis gali suteikti iliuzinį atsipalaidavimą – nors trumpam sumažina įtampą, ilgainiui jis trikdo neurotransmiterių balansą ir padidina nerimą. Veikdamas kaip emocijų „uždanga“, jis užgožia tikrus jausmus, neleisdamas jų išgyventi ir paleisti. Dažnai alkoholis tampa būdu pabėgti nuo streso, tačiau tai prilygsta „gesinti gaisrą benzinu“ – po trumpalaikio palengvėjimo kyla dar didesnis emocinis disbalansas. Be to, ilgainiui nukenčia santykiai: silpnėja komunikacija, didėja konfliktų rizika ir gali atsirasti kaltės jausmas.

---

Alkoholio vieta emocinėje higienoje

• Sąmoningumas – svarbu klausti savęs: „Ar aš vartoju, nes noriu pasimėgauti skoniu ir kompanija, ar dėl to, kad noriu pabėgti nuo įtampos?“

• Pakeitimas kitais ritualais – arbatos ceremonija, natūralios sultys, kombučia ar net vanduo su citrina gali tapti sveikesniu atsipalaidavimo ritualu.

• Sąmoningas vartojimas – jei alkoholis vis dėlto vartojamas, mažos dozės, retesnės progos ir derinimas su maistu padeda sumažinti žalą.

• Alternatyva kūryboje ir poilsyje – meditacija, pasivaikščiojimas gamtoje ar kūrybinė veikla duoda tą patį palengvėjimą be neigiamų pasekmių.

Keisk alkoholį gamtos terapija, ar bent jau kombučia.

Sveika gyvensena yra gyvenimo būdas, kuris remiasi sąmoningumu, meile sau ir nuoseklumu. Nereikia tobulumo, reikia tikros, žmogiškos, švelnios rūpybos. Leisk sau jausti. Klausykis savo kūno. Pasakyk „ne“, kai per daug. Rinktis save – ne iš egoizmo, o iš meilės.

Žinau, kad per šiuos tris įrašus Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis)., Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis). pateikiau labai daug informacijos, o tu esi tokia užimta, kad daug kam tiesiog neturi laiko. Aš tave visiškai suprantu. Tačiau rūpindamasi savimi nesiek perfekcionizmo – rinkis tiek, kiek tuo metu gali. Kažkur esu girdėjusi, kad nepakanka tik atsisakyti blogo įpročio, bet jį turi pakeisti geru, kad jis įsitvirtintų. Ir diena po dienos stenkis atsisakyti kokio nors blogo, bei įtvirtinti naują gerą įprotį. 

Pavyzdžiui, aš...

1. Anksčiau neišgerdavau pakankamai vandens. Dabar stengiuosi visais įmanomais būdais tai padaryti kasdien. Žinoma, pasitaiko dienų, kai keliauju ar daug dirbu ir išgeriu mažiau. Tačiau svarbiausia – savęs už tai nebaudžiu ir nekritikuoju, o kitą dieną tiesiog vėl išgeriu pakankamai.

2. Būdavo, kad darbe dirbdavau be pertraukų – norėjau, kad vadovas pamatytų, kokia esu darbšti. Ar jam tai rūpėjo – nežinau, bet sau tikrai kenkiau. Dabar darau pertraukėles, nesvarbu, ką veikčiau – 10 val. ryto atsistoju ir išeinu į lauką trumpam pasivaikščioti. Lyja? Pasiimu lietsargį. Be kompromisų. Ar jaučiuosi geriau? – 100 %.

3. Renkuosi tik kokybišką maistą. Jokių saldžių gėrimų, eilinio kavos puodelio (dėl kompanijos), perdirbtų energetinių batonėlių, saldainių ar kolegių keptų gimtadienio ir savaitgalio skanėstų – mano kūnui to nereikia. Vietoj to ant stalo pasidedu obuolį, persiką ar braškių. Vakare, kai norisi ką nors pakramsnoti (man dažnai), vietoj traškučių, sūrio ar kumpio su vyno taure (kaip anksčiau), pasiimu, pavyzdžiui, šilauogių. Kaip tau skamba toks variantas?

4. Ilsiuosi. Pamiegu. Pasimėgauju ramybe. Tapau. O ir tu, pabūk gamtoje, pavaikščiok basomis, skirk laiko sau ir dėl savęs. Skaityk, rašyk, kurk. Daryk tai sąmoningai, be sąžinės graužaties – tau to reikia, tu to nusipelnei. Visi mes nusipelnome gerai pailsėti.

5. Judu kasdien. O ir tu rinkis tau patinkantį sportą arba tiesiog eik pasivaikščioti. Ir daryk tai nuosekliai. Judesys, ypač gryname ore, yra geriausias vaistas nuo visko: depresijos, nutukimo, lėtinių ligų. Jis naudingas smegenims, širdžiai, sąnariams... Sąrašą galima tęsti be galo, bet tu juk ir pati tai žinai. Svarbiausia – pradėk nuo mažų žingsnelių. Jei iki šiol sėdėjai prie kompiuterio visą dieną, nepradėk nuo maratono – pirmiausia išeik pasivaikščioti bent 10 minučių per pertraukas. Kai protas ir kūnas pradės sveikti, jie patys norės daugiau, o tu jau turėsi stiprų pagrindą kilti aukštyn, o ne ristis žemyn.

Iš tiesų galėčiau vardinti dar daug dalykų, bet svarbiausia – pradėk lėtai, bet stabiliai. Visada rinkis save, nes pasirinkusi save turėsi jėgų pasirūpinti ir kitais. Ir nepamiršk išmokti pasakyti „ne“ tiems, kurie tave išnaudoja – jie tikriausiai nenusipelno tavo rūpesčio. Tu pati tai geriausiai jauti.

Linkiu didžiausios sėkmės rūpinantis savimi! 

O pabaigai – dar vienas mano kasdieniškas ir paprastas patiekalas, vasariškas, bet kartu ir „comfort“, kai norisi kažko jaukaus ir sotaus: trintos bulvės su keptuvėje troškintomis šparaginėmis pupelėmis. 

Patiekalas veganiškas, nes paprastą pieną keičiu augaliniu, o vietoj sviesto naudoju šlakelį itin tyro alyvuogių aliejaus. Paprastas, sveikas ir sotus patiekalas – idealiai tinka tiek pietums, tiek vakarienei, kai norisi lengvos, bet vis dėlto sočios vasariškos lėkštės.

Trintos bulvės su troškintomis šparaginėmis pupelėmis 

Porcijos: ~2-3  
Trukmė: ~20 min. 

Ingredientai:

Bulvių košei:
4-5 didelės bulvės,

~ stiklinė augalinio pieno,

šlakelis itin tyro alyvuogių aliejaus,

druskos

Šparaginėms pupelėms:
400 g šparaginių pupelių,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 svogūnas,

2 česnako skiltelės,

1 šaukštas sojų padažo,

1 šaukštas ryžių acto (kur paprastai naudojame sušių ryžiams gaminti),

1 šaukštas kokosų cukraus (nebūtinai, bet suteikia tą reikiamą saldžią natą).

Patiekti (nebūtinai):

šlakelis moliūgų sėklų aliejaus,

šlakelis klevų sirupo,

žiupsnelis sezamo sėklų,

žiupsnelis džiovintų valgomų žiedų.

Bulves išvirkite ir sutrinkite su augaliniu pienu ir aliejumi, patiekite dubenėlyje.

Šparagines pupeles pavirkite vandenyje apie 4 minutes, nukoškite, o tada apkepkite šlakelyje alyvuogių aliejaus keptuvėje kartu su svogūnais ir česnakais (2-3 min.). Pagardinkite sojų padažu, kokosų cukrumi ir ryžių actu.

Pupeles patiekite su trintomis bulvėmis, gali pagardinti šlakeliu moliūgų aliejaus (suteikia riešutinį sodrų skonį), klevų sirupu, pabarstykite sezamo sėklomis ir pagardinkite valgomuosius žiedus.

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Namų restoranas terasoje. Meniu, patikęs tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Žolinės šventė mūsų šeimai – ypatinga. Prieš 16 metų būtent šią dieną atšventėme savo vestuves. Tuomet atrodė, kad ši data visada bus išskirtinė: minėsime ją laisvi nuo darbų ir mokyklų, galbūt leisdami atostogas prie jūros.

Tačiau, persikraustę į vokiškai kalbančią Šveicarijos dalį, supratome, kad kai kuriuose kantonuose Žolinės šventė nėra švenčiama. Be to, mokyklos čia prasideda rugpjūčio pradžioje, tad rugpjūčio 15-oji vaikams jau yra mokslo metų diena. 

Teko atrasti savus šventimo būdus. Jei tuo metu nesame atostogose, man labiausiai patinka švęsti namuose – savo erdvėje, kurią galiu papuošti taip, kaip noriu. Pasigaminame visai šeimai patinkančius patiekalus, būname atsipalaidavę, geros nuotaikos ir, žinoma, skaniai pavalgę.

Restoranuose mums švęsti sudėtinga – mūsų šeimos skoniai tokie skirtingi, kad niekada nerandame vietos, kur visi rastume tiek mums patinkančių, tiek sveikesnių patiekalų. Ne paslaptis, kad beveik visuose restoranuose Šveicarijoje vaikiškas meniu yra labai liūdnas (Chicken Nuggets su bulvytėmis, spagečiai su pomidorų padažu arba bolognese, bulvytės su dešrele, pica (Margherita arba Salami), burgeriai su bulvytėmis, žuvies piršteliai su bulvytėmis).

Mūsų situacija dažniausiai būna tokia: niekada nesutariame, į kurį restoraną eiti.

– „Mes norime sušių!“ – šaukia vaikai. Jų akys nušvinta vien išgirdus žodį sushi.

Tėtis iškart purto galvą:

– „Ne, tik ne sušiai! Geriau jau einam į libanietišką, ten bent jau normalus maistas – baba ghanoush, humusas, tabuleh…“

– „Fui…“ – šypteli Vėjas. – „Tada noriu burgerio!“

Ambra, susiraukusi, papurto galvą:

– „Aš gi mėsos nevalgau, bet gerai, valgysiu bulvytes su majonezu.“

Aš klausausi jų ginčo ir šypsausi. Man patiekalai turi būti gražūs, spalvingi, ir tikrai ne burgeris su bulvytėmis - kad valgydama pajusčiau šventę širdžiai ir akims. 

Bet esame išbandę ir tai, ir vos ant stalo atsiranda kokia įmantriau patiekta lėkštė, vaikai tuoj pat apsupa klausimais:

– „O kas čia toks?“

– „O iš ko čia padaryta?“

– „Mama, ar čia tikrai valgoma?“

Paragauja mažą kąsnelį… ir viskas.

Ir taip kas kartą sėdime prie stalo ir svarstome, kur eiti. Ar tikrai visi jausis šventiškai, jei švęsime ne namuose? Vienas nori vieno, kitas – visai ko kito. Galbūt todėl mes niekada nerandame „to vieno“ restorano – ir visada nusprendžiame švęsti namuose.

Bet šįkart sugalvojome įdomų žaidimą, kuris, žinojome, patiks vaikams. Nusprendėme vienam vakarui mūsų oranžeriją paversti tikru restoranu – tik mums patiems.

Visą maistą paruošiau iš anksto, kad žaidimo metu „padavėjams“ ir „virėjams“ būtų lengviau. Juk restorane reikia visko: tikro meniu, gražių dekoracijų, tikrų svečių ir malonių padavėjų. Kadangi oranžerijoje telpa tik vienas staliukas, nusprendėme, kad 19 val. vaikai bus svečiai, o mes – padavėjai. Tada 20 val. apsikeisime vietomis: mes būsime svečiai, o jie – padavėjai. 

Plačiau apie meniu su nuorodomis į receptus rasite puslapio pabaigoje.

Tai buvo pirmas toks mūsų bandymas, ir negaliu apsakyti, kaip smagiai viskas pavyko. Rolių žaidimai leidžia bent trumpam ištrūkti iš rutinos, priverčia pasitempti, labiau pasistengti ir sukuria ypatingą atmosferą net ir namuose.

Kai vakarieniavome dviese, galėjome ramiai pasikalbėti (to dažnai pritrūksta, kai valgome kartu su vaikais). O jie, savo ruožtu, kantriai laukė, teiravosi, ar skanus maistas, ar įpilti vandens – tiesiog atkartojo mūsų elgesį ir dėmesį, kurį buvome parodę jiems jų pačių vakarienės metu.

Geriausiai jaučiuosi, kai mane supa augalai ir gėlės, todėl jų visada auginu daug.

Oranžerijoje noksta puikūs geltoni vyšniniai pomidorai. Labai skanūs ir atsparūs ligoms.

Po to šiek tiek pasivaikščiojome, kad palengvintume virškinimą.

O vakare uždegėme daugybę žvakių ir mažų lempučių, ir mūsų vienos dienos restoranas pavirto ramiu stebuklingu kampeliu. Sėdėjome, gurkšnojome arbatą ir jautėme, kad magiją kuriame patys – ir mes patys esame jos dalis.

Plačiau apie šventės meniu

Užkandžiai

Pradėjome nuo vaikų mėgstamų brusketų su pomidorais, svogūnais ir alyvuogėmis su mūsų pačių kepta raugo duona – tai suteikė užkandžiui ypatingo skonio. 

Klasikinį itališkų brusketų receptą galite rasti čia.

Nepamiršome ir dar vienos visų mėgstamos klasikos – humuso, patiekto su šviežiais agurkais iš mūsų -stogo daržo.

Pagrindiniai patiekalai

Čia ilgai nesvarsčiau – pagaminau tris rūšis sušių, tokių, kokius labiausiai mėgsta vaikai ir aš pati (su lašiša, avokadu ir agurkais). 

O tėčiui paruošiau baba ganoush. Žinau, kad tai dažniau laikoma užkandžiu, bet jis taip norėjo šio patiekalo kaip pagrindinio, kad padariau išimtį.

Desertai

Vaikams – klasikinis itališkas mūsų močiutės tiramisu. Beje, kai vaikai buvo mažesni, tiramisu gamindavau su kava be kofeino ir, žinoma, be alkoholio. Dabar, kai jie jau paaugę, dedu įprastą kavą, be alkoholio.

Tėčiui – tiramisu be cukraus (tik su tiek, kiek jo yra savoiardi sausainiuose). 

Ir dar – vaisiai man.

Vaikai po šventės sakė, kad tai buvo viena įsimintiniausių švenčių per visus metus, ir tikrai negaliu su jais nesutikti – buvo išties magiška.

Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis). Žalia šaltsriubė.

Namuose. Šveižiai spaustos ananasų ir salierų sultys su Sage sulčiaspaude.

Nepamiršk savęs rūpindamasi kitais.

Ugdydami sąmoningumą vaikams, dažnai perdegame. Skaitome, rūpinamės, renkame geriausius maisto produktus, stovyklas, sportus jiems, bet… ar sustojame paklausti savęs:

O kaip jaučiuosi aš? Ar manęs šiame rūpesčio lauke dar yra?

Jei tau rūpi tavo vaikų gerovė, pirmiausia pasirūpink savo kūnu ir emocine būsena. Nes tik subalansuotas, ramus ir gyvybingas žmogus gali būti tikrai šviesus pavyzdys savo vaikams.

Žemiau pateiktame sąraše gali pasitikrinti, ar darai viską, kad būtum sveikesnė ir kasdien jaustumeisi geriau. Išvardijau 10 pagrindinių veiksnių.

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis  

Jei praleidai pirmą dalį, kurioje aptariau judesį, skaitmeninę higieną ir santykius, ją gali perskaityti čia >>> Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis).

Šią savaitę detaliai paanalizuosiu sekančius tris veiksnius vandenį, maistą ir miegą. O likusius keturis – emocinį balansą, gamtos galią,  poilsį ir alkoholio vartojimą – aptarsiu jau trečioje "Nepamiršk rūpintis savimi" dalyje kitą savaitę.

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

Vanduo – pirmasis sveikatos draugas
Jis drėkina, valo, suteikia energijos ir palaiko kiekvieną kūno ląstelę. Dehidratacija sukelia galvos skausmus, energijos trūkumą, prastą odos būklę, užkietėjusius vidurius ar virškinimo sutrikimus ir net padidintą alkio jausmą.

Anksčiau būdavo, kad aš tiesiog neišgerdavau pakankamai vandens. Dienos bėgyje dažniau rinkdavausi kavą ir arbatą, galvodama, kad tai irgi „skysčiai“. Bet vieną kartą pasidariau privačią sveikatos patikrą ir gydytoja tiesiai šviesiai pasakė: „Jums trūksta vandens, tai matosi net tyrimų rezultatuose, ir jei tokiu ritmu tęsite, būdama 60 greičiausiai susidursite su rimtomis kepenų ir inkstų problemomis.“ Tuomet supratau, kad jei nesusirūpinsiu, gali būti rimtų pasekmių.

Kodėl nepakankamas vandens vartojimas gali paveikti kepenis ir inkstus?

1. Inkstai – organizmo filtrai
   Inkstai filtruoja kraują, šalina toksinus ir perteklinį skystį iš organizmo. Jei geriama per mažai vandens, šis filtras veikia lėčiau: susidaro daugiau toksinų, gali formuotis inkstų akmenys, o ilgainiui padidėja inkstų pažeidimo rizika.

2. Kepenys – atsakingos už detoksikaciją
   Kepenys metabolizuoja maistines medžiagas ir šalina toksinus. Kai organizmas dehidratuotas, kepenys gauna mažiau „skysčio pagalbos“, todėl detoksikacija vyksta sunkiau. Tai gali lemti ilgalaikį kepenų krūvį ir net silpninti jų funkciją.

3. Kraujo koncentracija
   Dehidratacija padidina kraujo tirštumą, todėl jis sunkiau cirkuliuoja per inkstus ir kepenis. Ilgainiui tai kelia stresą ne tik šiems organams, bet ir kitiems – pavyzdžiui, širdžiai bei smegenims.

Trumpai tariant, vanduo padeda palaikyti skysčių balansą, palengvina detoksikaciją ir apsaugo organus nuo papildomo streso. Be pakankamo vandens organų funkcijos ilgainiui gali sutrikti.

Nuo to laiko nusipirkau 2 litrų nerūdijančio plieno gertuvę, kuri tapo tarsi mano dienos kompanione. Kiekvieną rytą ją pripildau vandens ir pastatau priešais save, nešuosi visur – į darbą, į išvykas, jei visą dieną nebūsiu namuose. Tai nėra tik gertuvė – tai mano „vandens sąmoningumo“ indikatorius. Iki vakaro mano tikslas paprastas: ištuštinti ją iki paskutinio gurkšnio.

Rytas prasideda nuo stiklinės vandens su citrina ir žiupsneliu aštriosios paprikos miltelių (skatina virškinimą) vos nubudus – prieš pusryčius ir prieš geriant ką nors kitą. Tai mažas ritualas, bet jaučiu, kaip jis nuteikia visai dienai (beje, ši stiklinė yra papildoma, o ne iš mano 2 litrų gertuvės).

Šie nedideli pokyčiai kardinaliai pakeitė mano santykį su vandeniu. Dabar ne tik geriu pakankamai, bet ir kiekvieną dieną jaučiu skirtumą – daugiau energijos, aiškesnė galva, o aiški strategija net leidžia turėti paprastesnę kasdienę rutiną. Beje, nuo to laiko kai pradėjau gerti pakankamai vandens nesu turėjusi vidurių užkietėjimo. Sutapimas? Nemanau…

Įdomus niuansas geriant vandenį – svarbus ne tik kiekis, bet ir tai, kaip jį geri. Po metų, kai man pavyko išgerti pakankamai vandens, vėl pasidariau tyrimus. Rezultatai mane nustebino: nors mano organai jautėsi geriau, kūnas vis tiek neabsorbuoja vandens optimaliai. Tarsi perkūnas iš giedro dangaus… What?! Vėl pradėjau studijioti kas ir kaip.

Vandens pasisavinimą lemia ne tik kiekis, bet ir keli kiti faktoriai:

1. Elektrolitų balansas

Vanduo geriausiai pasisavinamas, kai kartu su juo gauni elektrolitų – natrio, kalio, magnio. Jei geri tik gryną vandenį, bet elektrolitų trūksta, dalis jo gali greitai pasišalinti su šlapimu, nes kūnas stengsis išlaikyti druskų balansą. Todėl sportininkams ar žmonėms, kurie daug prakaituoja, rekomenduojama papildyti ne tik vandenį, bet ir mineralus.

Kur gauti elektrolitų?

• Paprasčiausias būdas – žalios sultys (salierų, lapinių kopūstų, agurkų), vanduo su citrina, žolelėmis (petražolėmis, mėtomis) ir plonais agurkų griežinėliais. Tokiu vandeniu galite palaikyti tinkamą hidrataciją net per intensyvias treniruotes ar karštą dieną.

• Taip pat galima vartoti natūralius produktus, turinčius kalio (bananus, avokadą) ar magnio (riešutus, sėklas), kad elektrolitų atsargos būtų papildytos visos dienos metu. Taip pat vaisius -arbūzus, melionus, apelsinus, ir mandarinus – jie yra kalio ir natūralių cukrų šaltinis ir skatina hidrataciją.

• Elektrolitus galima ir pirkti, bet rinkis atsakingai. Dauguma paruoštų gėrimų ar preparatų dažnai yra maišomi su sintetiniais saldikliais, dažikliais, ar gali būti užteršti mikroplastiku. Geriausia – sąmoningai pasirinkti, ką dediesi į kūną, ir taip rūpintis savimi kiekvieną dieną.

2. Virškinimo ir žarnyno sveikata

• Kai žarnyno gleivinė pažeista (pvz., esant uždegimui, dirgliosios žarnos sindromui, viduriavimui), vandens įsisavinimas gali būti sutrikęs.
• Sergant tam tikromis ligomis (pvz., Krono liga), pasisavinimas ženkliai sumažėja.

3. Gėrimo būdas

• Labai greitai išgertas didelis vandens kiekis gali tiesiog greitai „praeiti“ per organizmą, nepilnai pasisavinus.
• Mažesni gurkšniai per visą dieną efektyviau drėkina audinius nei staigus litras vandens vienu metu.

4. Kofeinas ir alkoholis

• Kava ryte, arbata dienos metu ar taurė vyno vakare – visi jie skatina skysčių pasišalinimą. Todėl net jei geriate pakankamai vandens, dalis jo gali greitai išeiti (ypač po alkoholio).

Beje, kava pati savaime nėra „blogis“. Dažniausiai ją naudojame ne kaip malonumą, o kaip „vaistą“ nuo perdegimo – geriame ne todėl, kad norime, o todėl, kad kitaip nebegalime „veikti“.

Ar tavo gyvenime kava yra ritualas, ar būtinybė?

Stebėk save. Jei be jos negali pradėti dienos, verta pasidomėti, kodėl esi pavargusi, o ne tiesiog bandyti save „užkurti“.

O apie alkoholį papasakosiu plačiau atskirame skyriuje.

5. Hormoninė būklė

• Kai kurioms endokrininėms problemoms (pvz., antinksčių nepakankamumui ar cukriniam diabetui) vandens pusiausvyra sunkiai palaikoma, ir kūnas gali jo neįsisavinti tinkamai.
  

---

5. MAISTAS

Maistas – tai ne tik energija, bet ir mūsų emocinis santykis su pasauliu. Dažnai mes ne tik valgome, bet ir „užvalgome“ – nuovargį, pyktį, nuobodulį ar skubėjimą.

Ar dažnai valgai ramiai, atsisėdusi, be ekrano? Ar valgai todėl, kad alkana, ar tiesiog „užmetei ką nors į burną“, kad užpildytum laiką ar nuslopintum nuovargį?

Išmokti lėtai ir dėmesingai valgyti – mažas, bet galingas ritualas. Tai ne tik gerina virškinimą ir padeda išvengti persivalgymo, bet ir stiprina ryšį su kūnu. Kai valgai sąmoningai, kiekvienas kąsnis tampa malonumu ir energijos šaltiniu, o ne tik laiko užpildymu.

Populiarios dietos, tokios kaip veganizmas, keto ar protarpinis badavimas, gali būti puikūs įrankiai sveiko kūno ir proto link. Tačiau vien tik dietos ir sveiko maisto nepakanka – pirmiausia pradėk nuo mažų žingsnelių, sąmoningai rinkdamasi tai, ką dediesi į lėkštę.

Visų pirma – stenkis rinktis vieno ingrediento produktus, o ne perdirbtus. 

• Vietoje supakuotų traškučių rinkis migdolus, obuolius ar morkas
• Vietoje saldžių batonėlių – bananus, datules ar riešutus.
• Vietoje paruoštų padažų – šviežius pomidorus, avokadą ar alyvuogių aliejų.
• Vietoje perdirbtos duonos – kepk duoną pati iš kokybiškų miltų, vandens ir druskos

Rinkis geros kokybės, ekologiškai užaugintus produktus. Ne tą nukainuotą mėsą ar žuvį iš prekybos centrų, kuri kainuoja vos kelis eurus už kilogramą. Suprantu, ne visi gali sau leisti brangią mėsą ar žuvį, mes irgi ne visada galime sau tai leisti. Mano taisyklė čia paprasta: negaliu sau leisti kokybiškos mėsos, jos tiesiog neperku – jokio kompromiso.

Pagalvok: kaip mėgstamus mėsos ar žuvies patiekalus galėtum pakeisti augalinės kilmės alternatyvomis?

Šiandien praktiškai viską galima pagaminti iš augalų – burgerius, sušius su „lašiša“, sūrius, lazanijas… Net tai, ką įprastai laikytume „tik gyvūniniu“, pavyzdžiui omletus, galima puikiai paruošti iš augalų. Tiesiog šiek tiek pasidomėk, išbandyk – gal atrasi naują mėgstamą patiekalą, kuris ne tik mažiau kainuos ir bus draugiškesnis gamtai, bet pirmiausia – daug sveikesnis tavo kūnui!

O kartais smagiausia yra eksperimentuoti – tikiu, kad atrasi savo naują mėgstamą patiekalą, kuris tuo pačiu yra labai skanus.

Galų gale, maistas gali kardinaliai pakeisti tavo nuotaiką, savijautą ir energijos lygį.

---

6. MIEGAS - NE PRIVILEGIJA O BŪTINYBĖ

Dažnai miegas patenka į paskutinę vietą, ypač mamų ar 'darbščių' žmonių gyvenime. Bet tiesa tokia: per miegą kūnas gyja, pasikrauna naujos energijos, tvarkosi su hormonais ir stiprina imunitetą. Tai ne tik malonumas, bet ir būtinybė.

Ar kada susimąstei, kiek dėmesio skiri miegui? Ar dažnai aukoji jį dėl darbų, ekranų ar serialų iki vėlyvo vakaro? Net keli paprasti pokyčiai dienos metu gali ženkliai pagerinti tavo nakties miegą:

• Visų pirma - ryto saulė ir judesys – vos pabudus išeik į saulę (dienos šviesą), prabėk kelis žingsnius ar padaryk lengvą rytinę mankštą. Natūrali šviesa padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą. Jei negali išeiti į lauką labai anksti ryte (galbūt tu kaip ir aš, leki į darbą automobiliu), išeik per pirmą pertaukėlę apie 10 val. ryto.

Cirkadinis ritmas – tai mūsų vidinis biologinis laikrodis, kuris maždaug kas 24 valandas reguliuoja organizmo procesus. Jis lemia, kada jaučiamės pavargę ar energingi, kada išsiskiria tam tikri hormonai, kaip veikia virškinimas, net kūno temperatūra.

Natūrali šviesa (ypač rytinė) yra pagrindinis signalas šiam laikrodžiui – ji „pasako“ kūnui, kad dabar diena, metas būti budriam. O vakare, kai šviesos mažėja, organizmas pradeda gaminti melatoniną – „miego hormoną“, kuris padeda užmigti.

• Fizinė veikla dienos metu – sportas ar bent ilgesnė vaikščiojimo sesija padeda naktį giliau miegoti.

• Ekranų atsijungimas bent valandą prieš miegą – mėlyna šviesa stabdo melatonino gamybą ir trikdo miegą.

• Aromaterapija ar ramūs garsai – levandos, jazminas ar raminanti muzika gali padėti lengviau užmigti.

Vakare verta sukurti ritualą, kuris signalizuotų kūnui: laikas ilsėtis. Šviesos mažinimas, ekranų atsijungimas, lengva kvėpavimo praktika ar meditacija, galbūt knyga, šilta vonia ar dušas, arbata – paprasti, bet efektyvūs ženklai, kad kūnas gali lėtai pereiti į miego režimą. 

Miegas – tai ne prabanga, o tavo kasdienės sveikatos ir energijos šaltinis. Rūpinkis juo taip pat sąmoningai, kaip rūpiniesi vandeniu ir maistu.

Sveika gyvensena tai gyvenimo būdas, kuris remiasi sąmoningumu, meile sau ir nuoseklumu.

O pabaigai – žalia šaltsriubė, mūsų vasaros favoritas. Ji gaiviai hidratuoja, praturtinta elektrolitais ir pietus paverčia tikru malonumu tiek akims, tiek kūnui.

Žalia šaltsriubė

Porcijos: ~2 
Trukmė: 10 min. 
Ingredientai:
didelis agurkas (ar keletas mažesnių),
keletas saliero lapkočių,

žalia paprika,

1/4 šviežio svogūno,

šiek tiek šviežių bazilikų ir mėtų lapelių,

galite dėti šviežių špinatų (nebūtinai),

2 šaukštai moliūgų sėklų,

2 šaukštai kanapių branduolių,

šlakelis citrinos sulčių (ar rūgštynių),

šlakelis vandens (kad būtų lengviau sutrinti),

druskos ir pipirų pagal skonį,

valgomų žiedų (papuošti).

Visus ingredientus (išskyrus valgomus žiedus) sutrinkite maisto smulkintuvu su šlakeliu vandens, paskaninkite druska ir pipirais.
Papuoškite valgomais žiedais (aš naudojau agurklės žiedus).

Taip pat galite serviruoti su daigintais daigais, kapotomis žolelėmis.

Patiekite su raugo duona, keptomis ar virtomis bulvėmis.

Skanaus!

Kitos puikios šaltsriubės receptą rasi čia >> Agurkų ir melionų šaltsriubė

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale