Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Savaitės pradžioje savo Facebook paskyroje dalinausi įrašu apie kaštainių maistines savybes. Vieni juos dievina, kiti nelabai mėgsta – aptarėme, kuo kaštainiai skiriasi nuo kaštonų, kaip juos ruošia mano sekėjai ir su kuo mėgsta valgyti. Jei norite paskaityti visus komentarus, tai galite padaryti čia.

Beje, ar žinojai, kad kaštainiai – vieninteliai riešutai, turintys tiek daug vitamino C?

Nors jų skonis švelnus, kaštainiai stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir puikiai tinka, kai norisi šilumos iš vidaus. Jie taip pat pasižymi mažu riebalų kiekiu ir yra puikus skaidulų šaltinis, todėl tinka net tiems, kurie vengia sunkesnio maisto.

Rudens sezonui man kilo mintis – kodėl gi nepabandžius pagaminti vienos socialinių tinklų tendencijos ir populiaraus deserto su datulėmis ir žemės riešutų sviestu, bet su kaštainių kremu?

Kas yra kaštainių kremas?

Kaštainių kremas, dar vadinamas crème de marrons, – tai klasikinis prancūziškos virtuvės produktas, gaminamas iš sutrintų kaštainių ir cukraus sirupo. Jo skonis subtiliai dera tarp skrudintų riešutų žemiškumo ir karamelizuoto saldumo, primenančio tofi saldainius. Prancūzijoje šį rudą, tirštą kremą galima įsigyti tūbelėse ar stiklainiukuose – jis tepamas ant beveik bet ko, tarsi rafinuotesnė „Nutellos“ versija.

Šis švelnus, saldus kremas itin universalus. Prancūzų desertų meistrai jį naudoja putėsiuose, pyraguose, tortuose ar desertinėse taurelėse, o kartais jis valgomas paprasčiausiai – užteptas ant skrebučio, sumaišytas su jogurtu ar naudojamas kaip įdaras kepiniams.

---

Kaip gaminamas kaštainių kremas?

Tradicinis kaštainių kremas pradedamas nuo skrūdintų kaštainių. Tai ilgas, maždaug dešimties dienų procesas, nors kiekvieną dieną reikia visai nedaug darbo.

Pirmiausia pasirenkami švieži, stangrūs kaštainiai. Norint juos išlukštenti, ant viršaus padaromas kryžminis įpjovimas, po to kaštainiai trumpai verdami arba kepami, kol luobelė lengvai nusiima.

Tuomet pradedamas cukravimo procesas – kaštainiai kelias dienas mirkomi vis saldesniame cukraus sirupe. Kiekvieną dieną sirupo koncentracija (vadinamasis brix) šiek tiek didinama, kad saldus sirupas pamažu įsigertų į riešutų vidų. Galiausiai cukruoti kaštainiai sutrinami iki švelnios, kreminės masės – taip gimsta šis legendinis prancūziškas skanėstas.

Orkaitėje skrudinti kaštainiai (AI generuota nuotrauka)

Kaip pasigaminti kaštainių kremą (be cukraus)

Kadangi man svarbus holistinis požiūris į mitybą ir natūralų ryšį su maistu ir savo kūnu, šį kremą renkuosi gaminti be pridėtinio cukraus. Kaštainiai patys turi švelnų, saldų skonį, o datulės ir šokoladas suteikia tiek saldumo, kiek reikia – be jokio pertekliaus. Tokiu būdu desertas išlieka maistingas, subalansuotas, bet vis tiek patenkina saldumynų troškimą.

Be to, gaminant be cukraus, išryškėja tikrasis kaštainių aromatas – šiltas ir žemiškas su lengva riešutų nata. Tai puikus pavyzdys, kaip galima mėgautis desertu, kuris ne tik gardus, bet ir suteikia naudos kūnui.

Konsistencija: tiršta, kreminė – puikiai tinka tepti ant skrebučio, dėti į jogurtą ar desertus.

---

Reikės (gaunasi ~200 g kremo)

• 200 g virtų kaštainių (be luobelių)

• 75–100 ml augalinio pieno (rekomenduoju migdolų arba avižų)

• 1 valg. šaukštas klevų sirupo, medaus ar datulių sirupo (nebūtina – jei norisi visiškai be cukraus, gali praleisti)

• 1/2 arbat. šaukštelio vanilės ekstrakto

• Žiupsnelis druskos

• (Pasirinktinai) 1 arbat. šaukštelis kokosų aliejaus – kremiškumui

---

Gaminimo eiga

1. Paruošk kaštainius.
   Jei naudoji žalius – įpjauk kiekvieną kaštainį viršuje kryželiu ir virk 20–25 minutes, kol dar šilti, nulupk luobeles.

2. Sutrink.
   Sudėk kaštainius į maisto smulkintuvą, įpilk šiek tiek pieno ir plak iki vientisos masės. Po truputį pilk likusį pieną, kol pasieksi norimą tirštumą.

3. Pagardink.
   Įmaišyk vanilę, druską ir (jei naudoji) saldiklį ir kokosų aliejų. Dar kartą viską sutrink, kad kremas taptų švelnus ir blizgus.

4. Laikymas.
   Laikyk stiklainyje šaldytuve iki 7 dienų. Galima ir užšaldyti mažesnėmis porcijomis iki 3 mėnesių.

---

Naudojimo idėjos

• Tepk ant skrebučio ar blynų vietoj riešutų sviesto.

• Naudok kaip įdarą datulėms su šokoladu (vietoj riešutų sviesto – labai dera su matcha!).

• Maišyk su graikišku jogurtu arba koše pusryčiams.

• Įdėk šaukštelį į kavos ar kakavos puodelį – suteikia švelnią riešutinę natą.

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu prieš dedant į šaldiklį.

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Šios datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu yra puikus pasirinkimas, kai norisi kažko saldaus, bet sveiko. Pagaminti jas labai paprasta, o rezultatas – be galo gardus. 

---

Kodėl jas verta išbandyti

Greita: Jei kaštainių kremą turi paruoštą iš anksto, šį užkandį ar saldumyną galėsi susiruošti vos per penkias minutes – paprasta ir sveika!

Universalu: Gali lengvai pritaikyti pagal savo skonį – keisk riešutų sviestą, pridėk riešutų ar sėklų, arba naudok tamsų šokoladą.

Sveika: Datulės yra natūraliai saldžios, o kaštainių kremas, matcha ir šiek tiek šokolado suteikia energijos ir naudingų maistinių medžiagų.

Tinka pasiruošti iš anksto: Puikus variantas užkandžiams visai savaitei! Laikyk šaldiklyje ir mėgaukis, kai prireikia greito energijos užtaiso – prieš ar po treniruotės, ar išvykai į gamtą.

Reikės

• 12 vidutinio dydžio minkštų datulių (geriausiai tinka Medjool veislės). Nepamiršk išimti kauliukų

• maždaug 6 šaukštai matchos šokolado, ištirpinto. Receptas žemiau. 

Jei nenori gaminti sveikesnio šokolado varianto, tiesiog ištirpink apie 90 g baltojo šokolado virš vandens vonelės ir įmaišyk maždaug šaukštelį (arba mažiau) matchos miltelių.

• 4 šaukštai kaštainių kremo. Kaštainių kremo be cukraus receptas aukščiau.

• Žiupsnelis jūros druskos dribsnių: Subalansuoja saldumą ir sustiprina skonį.

Gaminimo eiga

1. Šiam receptui pirma pasigaminkite kaštainių kremą (jį galite pasigaminti ir keliomis dienomis anksčiau ir laikyti šaldytuve).

2. Po to, pasigaminkite matcha šokoladą (receptas žemiau).

3. Po to, išklok kepimo skardą kepimo popieriumi. Sudėk datules ir paspausk stiklinės ar puodelio dugnu, kad šiek tiek suplokštėtų. Jei limpa – patepk stiklinę/puodelį trupučiu aliejaus.

4. Ant kiekvienos datulės užtepk šiek tiek kaštainių kremo, o ant viršaus matchos šokoladu.

5. Pabarstyk druskos dribsniais ir įdėk į šaldiklį, ar šaltai, kad sustingtų.

Laikyk sandariame inde šaldytuve iki savaitės arba šaldiklyje iki trijų mėnesių.

Skanaus!

Kaip pasigaminti Matchos šokoladą (be cukraus)

Reikės

• 50 g kakavos sviesto

• 4 šaukštų pieno miltelių (galite naudoti įvairius, geriausia augalinės kilmės (bet nebūtinai). Aš naudojau avižų, bet norėjau naudoti kokosų pieno miltelius, tiesiog tą dieną neradau pirkti)

• 1 šaukštelis matchos miltelių (galima dėti mažiau, jei norite švelnesnio skonio). Rinkis kulinarinės kokybės matchą. Persijok, kad neliktų gumuliukų. 

• 1 šaukštas medaus (galima daugiau arba mažiau pagal skonį)

---

Gaminimo eiga

1. Ištirpink kakavos sviestą virš vandens vonelės. 

2. Į ištirpintą kakavos sviestą suberk pieno ir persijotus matchos miltelius. Išmaišyk šluotele, kad neliktų gumuliukų. Laikyk masę virš vandens vonelės ir nuolat maišyk – taip išvengsi ingredientų atsiskyrimo ar kristalizacijos. Jei vis dėlto masė pradeda kristalizuotis, tiesiog įpilk šaukštą karšto pieno ir toliau švelniai maišyk, kol vėl taps vientisa ir glotni.

3. Galiausiai įmaišyk medų. 

4. Kol šokoladas dar skystas, jį paprasta panaudoti datulių desertui aukščiau (ar bet kokiam kitam desertui). 

5. Ar tiesiog supilk į šokolado formeles ir padėk į šaldytuvą, kad sustingtų ir valgyk kaip desertą. Gali skaninti riešutais, džiovintais vaisiais, ar kitais patinkančiais priedais.

Receptas iš mano virtuvės, bet įkvėpimas iš matcha.com.

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Apelsininė vištiena su ryžiais ir valgomais žiedais. Kai stebuklus virtuvėje kuria mano vaikas

Lengvas apelsininės vištienos patiekalas, kuriame susilieja saldumas, rūgštelė ir švelnus traškesys – paprasti ingredientai, bet rezultatas stebėtinai išraiškingas ir estetiškai įkvepiantis.

Šį kartą virtuvės šefu tapo mano sūnus Vėjas. Jam vos trylika, bet virtuvėje jis jaučiasi kaip namie – nuolat eksperimentuoja, domisi receptais ir tikrai turi savitą kulinarinį stilių.

Vėjo įkvėpimų sąraše aukštą vietą užima Nick DiGiovanni – talentingas amerikiečių šefas, interneto asmenybė ir nepaprastai kūrybingas kulinarinių idėjų autorius.

Vėjas turi neįtikėtinai rafinuotą ir ištobulintą skonį (sakau visiškai ne todėl, kad esu jo mama). Jis tikras mažasis gurmanas – kelia aukštus standartus mums, kurie jam gaminame, bet ir pats drąsiai imasi darbo virtuvėje. Jei patiekalas jam nepatinka, jis niekada nevalgys vien dėl alkio – verčiau liks alkanas, nei valgys ką nors, kas jam nepatinka.

Šią vasarą Vėjas dalyvavo savo pirmuosiuose kulinariniuose kursuose Londone. Visą savaitę, nuo ryto iki vakaro, jis kartu su kitais paaugliais mokėsi kulinarijos pagrindų – nuo ingredientų pažinimo iki profesionalių technikų.

Kursai buvo dovana gimtadienio proga, o kol jis mokėsi, mes – likę trys šeimos nariai – leidome laiką magiškame, triukšmingame Londone. Lankėme daugybę nuostabių (ir, tiesą sakant, visiškai nemokamų) muziejų. Bet apie muziejus ir mūsų kelionę po Londoną su mažesniais vaikais papasakosiu jau kitą kartą.

 Bendra informacija

• Porcijų skaičius: 3 porcijos

• Paruošimo laikas: 25 minutės

• Kepimo laikas: 25 minutės

• Bendra trukmė: 50 minučių

Ingredientai

Vištienos plutelei

• 1 1/2 šaukšto augalinio aliejaus

• 1 didelis kiaušinis, gerai išplaktas

• žiupsnelis druskos

• 100 g kvietinių miltų

• 24 g kukurūzų krakmolo

• apie 600 g vištienos (be kaulų, be odos, gali būti krūtinėlė ar vištienos šlaunelių mėsa) supjaustytų maždaug 2,5 cm gabalėliais

---

Apelsinų padažui

• 250 ml apelsinų sulčių (geriausia šviežiai spaustų)

• 30 g ryžių vyno acto

• 60 g šviesaus rudojo cukraus

• tarkuota vieno mandarino arba (pusės apelsino) žievelės

• pusės šaukštelio kukurūzų krakmolo

• šaukštelis augalinio aliejaus

• 1/2 česnako skiltelės, smulkiai sutarkuoto

• 15 g šviežio imbiero, nulupto ir smulkiai sutarkuoto

• šiek tiek aitriųjų pipirų dribsnių (nebūtinai, bet labai tinka)

• žiupsnelis  druskos

• žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų arba baltųjų pipirų

---

Kepimui

• Pakankamai augalinio aliejaus (maždaug 500 ml)

---

Patiekimas

• Su garuose virtais baltais „Jasmine“ ryžiais

• Valgomais žiedais, arba smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais

Kaip gaminti apelsinų vištieną

Kol gaminate vištieną išvirkite ryžius, jie bus patiekiama kartu.

1. Gaminimas

• Vidutiniame inde suplakite aliejų, kiaušinį ir žiupsnelį druskos.

• Kitame inde sumaišykite miltus ir kukurūzų krakmolą.

• Apelsinų padažui: mažame inde suplakite: apelsinų sultis, ryžių vyno actą, rudą cukrų, citrusų žievelę ir kukurūzų krakmolą. Padėkite į šalį.

2. Kepimas

• Į gilų puodą ar keptuvę įpilkite pakankamai augalinio aliejaus, ir įkaitinkite ant vidutinės ugnies.

• Paruoškite kepimo skardą su grotelėmis.

• Pirmiausia, įdėkite vištienos gabalėlius į kiaušinio mišinį, gerai sumaišykite.

• Tada vieną po vieno gabalėlį apvoliokite miltų / krakmolo mišinyje, gerai paspauskite, kad susidarytų traški tekstūra.

• Atsargiai kaskart po vieną gabalėlį dėkite į karštą aliejų ir kepkite, kol lengvai apskrus, maždaug 5–6 minutes.

• Su kiaurasamčiu ištraukite keptus gabalėlius ir dėkite ant grotelių, kad nutekėtų riebalai.

• Kepkite likusius gabalėlius tokiu pačiu būdu, dėkite nedaug vienu metu, kad nesusispaustų ir neprarastų traškumo.

• Tuo metu didelėje keptuvėje įkaitinkite 1 arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus, tada sudėkite smulkintą česnaką, imbierą, aitriųjų pipirų dribsnius ir prieskonius pagal skonį. Nuolat maišydami kepkite 1–2 minutes (neleiskite sudegti).

• Tada vėl suplakite apelsinų padažą (kurį pasiruošėte kiek anksčiau) ir supilkite į keptuvę, užvirkite. Leiskite šiek tiek pavirti, kad sutirštėtų (1–3 min.), dažnai pamaišykite.

• Jei padažas per tirštas, įpilkite 1–2 šaukštus šalto vandens, kad gautumėte šilkinę konsistenciją.

• Sudėkite keptus vištienos gabalėlius į padažą, atsargiai pamaišykite 2–3 minutes, kad vištiena susijungtų su padažu, bet tuo pačiu išliktų traški.

3. Patiekimas

• Patiekite apelsinų vištieną ant garuose virtų ryžių – idealiai – Jasmine ryžių.

• Papuoškite valgomais žiedais ar susmulkintais žalumynais.

• Skanaus!

Receptas iš Nicks Kitchen

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Kas yra FOMO ir kaip jos atsikratyti? Raugo fokačija.

FOMO (angl. fear of missing out – baimė kažką praleisti) šiandien yra labai dažnas reiškinys, ypač kai socialiniai tinklai nuolat rodo kitų žmonių keliones, sėkmę ar renginius. Atsikratyti jo visiškai galbūt neįmanoma, bet galima jį suvaldyti ir sumažinti jo poveikį.

Pirmiausiai reikia suprasti, iš kur kyla FOMO

• FOMO dažnai kyla iš palyginimo su kitais.

• Socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai rodo tik „gražiausias akimirkas“, o ne tikrą kasdienybę.

---

Dažnai ir save pagaunu kenčianti nuo FOMO. Atrodo, visi kiti taip gražiai leidžia laiką – keliauja, gamina su vaikais, dalinasi šventiškomis akimirkomis. Žinau, kad socialiniuose tinkluose matome tik gražiausias ištraukas, bet vis tiek sunku nesilyginti.

O kur dar mano profesija – papuošalų dizainas. Matau, kaip žmonės geba suderinti kelias veiklas vienu metu: šeimą, keliones, kūrybą, rašo knygas, tapo paveikslus... Ir tada taip stipriai pajuntu – aš irgi taip noriu ir pradedu verstis per galvą kol save išsekinu ir po to nuolat jaučiuosi pavargusi.

O gal ir tu toks/ tokia pat kaip ir aš? 

Iš tiesų, norėti daug nėra blogai. Tai reiškia, kad turi vidinės energijos, svajonių ir potencialo. Noras kurti, patirti, keliauti ar derinti daug veiklų rodo, kad tau rūpi gyvenimo pilnatvė. Tai dažnai būna kūrybingų žmonių variklis.

Bet kartais:

• kai norų yra daug,

• kai jie atrodo vienodai svarbūs,

• arba kai aplinka (pvz., socialiniai tinklai) nuolat primena, kad kiti „spėja viską“ 

… gali atsirasti perdegimas arba atidėliojimas. Nes atrodo: „Noriu visko, bet nuo ko pradėti?“ – ir tada nieko nepradedame.

---

Ką verta prisiminti

• Atidėliojimas atsiranda ne dėl norų gausos, o dėl aiškaus prioriteto trūkumo. Kai svajonės nesusidėlioja į mažus, įgyvendinamus žingsnius, jos gali atrodyti kaip „per didelė kalva“.

• Maži žingsniai = neatidėliojimas. Jei turi 5 didelius norus, pabandyk kiekvieną suskaidyti į mažus veiksmus ir pradėti nuo vieno kasdien ar tada kai turi laiko.

Kiti praktiniai būdai kaip atsikratyti / sumažinti FOMO

1. Sąmoningas socialinių tinklų naudojimas

   • Ribok laiką prie ekrano (pvz., nustatyk laiko limitą Instagram ar Facebook).

   • Sek tik tuos žmones, kurių turinys įkvepia, o ne kelia nerimą ar pavydą.

2. Dėmesio nukreipimas į savo gyvenimą

   • Užsirašyk dalykus, už kuriuos esi dėkingas šiandien.

   • Susikurk „savo džiaugsmų sąrašą“ – veiklas, kurios tau suteikia energijos (pvz., pasivaikščiojimas, kūryba, laikas su vaikais).

3. Permąstyk vertybes

   • Paklausk savęs: „Ar tai, ko bijau praleisti, man iš tikrųjų svarbu?“

   • Dažnai atsakymas būna „ne“, tik atrodo, kad turėtume tai turėti/daryti.

4. Sąmoningumo (mindfulness) praktikos

   • Kvėpavimo pratimai ar trumpa meditacija padeda sugrįžti į dabartį.

   • Kai esi „čia ir dabar“, dingsta nerimas dėl to, ko „nėra“.

5. Sukeisti FOMO į JOMO (joy of missing out)

   • Džiaukis, kad neprivalai visur būti.

   • Pvz., vietoj vakarėlio gali turėti jaukų vakarą su šeima ar knyga – tai tavo pasirinkimas ir tu neturi kažkam dėl kažko teisintis, ar dar blogiau jaustis kalta.

---

FOMO atsitraukia tada, kai pradedi labiau vertinti savo kasdienybę, o ne lygintis su kitais.

O pabaigai smagi metafora.

FOMO ir fokačijos raugas turi kažką bendro. Kai raugo tešlą palieki pernakt – ji pamažu kyla, burbuliuoja, vis stiprėja. Lygiai taip pat ir FOMO: kuo ilgiau „palieki galvoje“, tuo labiau jis išsipučia, atrodo, kad visi aplinkui gyvena tobuliau ir spalvingiau.

Bet štai kur esmė: tešlos burbuliukai yra tai, kas duoną padaro skania, puria ir ypatinga. O FOMO 'burbuliukai' gali virsti varikliu – jie parodo, ko iš tiesų ilgimės ar trokštame. Klausimas tik tas: ar leisime jiems mus sugraužti, ar kaip su fokačija – paimsime, suformuosime, pagardinsime rozmarinu ir paversime į kažką gero.

Raugo fokačija

Čia rasite natūralaus raugo receptą.

Porcijos: 1 didelė fokačija
Trukmė: ~ pusantros dienos arba maždaug pusė dienos (jei nuspręsite nebrandinti per naktį, skiriasi kiek skonis ir konsistencija)

Ingredientai:

500 g pilno grūdo kvietinių miltų,

425 ml vandens,
150 g raugo (pamaitinto ir aktyvumo pike),
10 g druskos,
keli šaukštai alyvuogių aliejaus.

Pabarstymui:

žiupsnelis šviežių kapotų roymarinų,
žiupsnelis druskos dribsnių.

Paruošimas

1. Į didelį dubenį supilkite vandenį (pasilikite 25 ml vandens vėliau) ir sudėkite raugą. Išmaišykite, kad raugas ištirptų. Suberkite miltus ir rankomis suformuokite padriką tešlą. Šiame etape neminkykite, tik užtikrinkite, kad neliktų sausų miltų. Kai tešla tampa vientisesnė, pirštais ją spauskite ir maišykite, kol neliks sausų vietų. Uždenkite dubenį ir palikite 30 minučių. Geriausia laikyti šiltai – taip geriau vyksta fermentacija.

2. Ant tešlos užberkite druską ir supilkite likusius 25 ml vandens. Minkykite tešlą, kol taps vientisa. Uždenkite ir palikite 30 minučių.

3. Po 30 min. atlikite pirmą tempimo ir lankstymo seriją. Drėgna ranka paimkite tešlos kraštą, patempkite aukštyn ir perlenkite ant viršaus. Kartokite 4 kartus. Uždenkite ir palikite 30 min. Šį procesą pakartokite dar 3 kartus.

4. Tada palikite tešlą 1–2 valandoms, kol ji pakils ~40–50 %, taps puri, paviršiuje atsiras burbuliukų.

5. Paruoškite kepimo formą 23×33 cm – ištepkite 3 šaukštais alyvuogių aliejaus. Atsargiai perkelkite tešlą į formą, užpilkite šiek tiek aliejaus ant viršaus, kad neišdžiūtų. Uždenkite ir dėkite į šaldytuvą 18–24 val. Arba palikite maždaug valandai skardoje ir kepkite. Per naktį brandinta tešla būna rūgštesnė ir gilesnio skonio. Jei norite lengvesnio skonio fokačijos, per naktį galite nebrandinti.

---

Kepimas

1. Jei tešlą laikėte šaldytuve per naktį, kai išimsite iš šaldytuvo, leiskite tešlai atšilti kambario temperatūroje 1–3 val., kol ji taps puri ir „drebulė“. Jei nelaikėte šaldytuve, tada kepimą pradėkite nuo 2 punkto.

2. Orkaitę įkaitinkite iki 240 ºC (220 ºC su ventiliatoriumi).

3. Pirštais padarykite duobutes visame paviršiuje. Pabarstykite druska ir rozmarinais.

4. Kepkite 15 min., tada sumažinkite temperatūrą iki 210 ºC (190 ºC su ventiliatoriumi) ir kepkite dar 15 min., kol fokačija taps auksinės spalvos.

5. Išimkite iš orkaitės, dėkite ant grotelių ir palikite atvėsti.

---

Patarimai

• Fokačija skaniausia tą pačią dieną, bet išlieka skani dar kelias dienas.

• Jei lieka, puikiai tinka užšaldymui.

• O štai čia (focaccia con la mortadella) yra mėgstamiausias sūnaus sumuštinis su šviežia fokačija. Man skaniausia tiesiog su pomidorais ir namine veganiška rikota.

• O komentaruose pasidalinkite su kuo jums skaniausia šviežia fokačija.

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Kornvalis su vaikais. Mūsų šeimos "Sunday Roast" ("Sekmadienio kepsnys").

Land's End, Sennen, Anglija.

Kornvalis (angl. Cornwall) man visuomet atrodė tarsi žemė, kurioje gyvena menininkų dvasia. Kai už lango nusileidžia rūkas arba tyliai barbena lengvas lietus, sėdi prie mažo, kreivoko langelio, pro kurį atsiveria jūros platybės.

Mūsų kreivokas langelis Kornvalyje, Penzance miestis, Anglija.

Vaizdas pro langą iš apartamentų vasaros atostogoms Kornvalyje, Penzance miestelyje.

Penzance miestelyje.

Ten, šviesoje, kuri persmelkta drėgmės ir druskos, gimsta paveikslai ir žodžiai – spalvos lėtai gula ant drobės, sakiniai ritasi popieriumi lyg bangos smėliu. 

Kornvalis mane įkvepia tapyti. 
Plačiau mano tapybą galite sekti mano asmeninėje IG paskyroje @RenataPoccia
O jei norite savo atostogų nuotrauką paversti realistinio stiliaus tapytu meno kūriniu – puikia dovana Kalėdoms,
šiuo metu mano studijoje dar liko kelios laisvos vietos šiems metams. 
Rezervuoti štai čia arba el. paštu isbandytireceptai@gmail.com .

Nuostabi ir autentiška patirtis yra St. Michael’s Mount – įspūdingas kalnas ir salos tvirtovė netoli Penzance. Per atoslūgį galima nueiti pėsčiomis iki salos per akmenimis grįstą kelią, kuris veda tiesiai nuo krantinės. 

Takas suteikia unikalią galimybę pažinti salą iš arti, o pakeliui atsiveria nuostabūs vaizdai į jūrą ir aplinkines uolas. Jei norite tokios unikalios patirties, verta stebėti atoslūgio laiką, nes kelias dingsta pakilus potvyniui, todėl jūra greitai vėl užpildo kelią.

Ėjom link St. Michael’s kalno per atoslūgį. Reta ir autentiška patirtis.

Kornvalis – tai vieta, kur net oras alsuoja kūryba, o kiekvienas lietaus lašas atrodo tarsi tylus priminimas, kad menas gimsta iš ramybės ir audros sandūros.

Jauki kemarikos krautuvė netoli Land's End turistinio objekto (ūkininko kieme).

Kornvalis – tai grafystė Anglijos pietvakariuose, išsiskirianti ilga ir laukine pakrante, kurioje šimtmečius glaudėsi žvejų kaimeliai ir pajūrio kurortai. Ši žemė traukia keliautojus savo turizmu, derlingomis pievomis, pienininkystės bei daržininkystės tradicijomis. Kadaise čia dundėjo alavo ir vario kasyklos – šiandien jų tylios žaizdos tapo istorijos paminklais, įrašytais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Aš praktiškai važiavau dėl šių vaizdų ir pasivaikščiojimų. Vaikams tokie pasivaikščiojimai nelabai patinka.
 Jie eina tik todėl, kad žino, jog bus piknikas prie jūros ir jo laukia.

Kornvalyje gamtos didybė ir žmogaus palikimas susipina taip, kad kiekviena uola, kiekvieno vėjo pabučiuota žolė liudija apie tvirtą, kūrybingą ir atkaklų šio krašto charakterį.

Vaizdai žygiuojant nuo Land's End to Sennen Cove paplūdimio.

Horizonte matosi Sennen Cove paplūdimys.

Šioje kavinėje pirkome desertus ir arbatą jau po pikniko.

Banglenčių rojus: Kornvalis laikomas vienu iš geriausių banglenčių sporto centrų Europoje – ypač tokios vietos kaip Newquay.

Labai daug banglentininkų – veikia mokyklos, stovyklos ir kursai tiek vaikams, tiek suaugusiems. Patys nebandėme, todėl negaliu rekomenduoti, bet pasirinkimo tikrai netrūksta.

Kasybos palikimas: be UNESCO saugomų senųjų alavo ir vario kasyklų. Kornvalis kadaise buvo vienas svarbiausių pasaulio alavo tiekėjų. Daug šiandieninių kaimų savo kilmę sieja būtent su kalnakasyba.

Aplankėme senas alavo kasyklas, kurios dabar vadinamos Cornwall Gold. Tai vieta, kurioje galima susipažinti su Kornvalio kasybos istorija ir pamatyti, kaip ši pramonė formavo vietovės gyvenimą. Čia įrengtas muziejus, pasakojantis apie alavo gavybą ir jos svarbą regionui, taip pat galima išvysti senąją įrangą, naudotą kasyklose. Be istorijos dalies, veikia ir juvelyrikos dirbtuvės bei parduotuvės, kuriose siūlomi papuošalai iš aukso bei sidabro, neretai su vietiniais pusbrangiais akmenimis. 

Teritorijoje taip pat yra kavinė ir veiklos vaikams, tad tai ne tik pažintinė, bet ir maloni vieta praleisti laiką su šeima.
Vaikai išbandė tris veiklas. Ieškojo tikro deimanto, gamino mylimą minkštąjį žaislą ir sijojo auksą. Paskutinėje mano paminėtoje pramogoje vaikai (ir suaugusieji) gali išbandyti aukso ieškotojų amatą – sijoti smėlį ir žvyrą ieškant auksinių „grūdelių“ ar blizgių akmenėlių.  Išplauti ‘aukso grūdeliai’ pasirodo esantys ne auksas, o piritas – vadinamasis kvailių auksas, suteikiantis daugiau žaidimo smagumo nei tikrosios vertės. Dalyviams duodami specialūs sieteliai bei indai su smėliu, o užduotis – kruopščiai „išplauti“ turinį, kad pabaigoje liktų blizgantys lobiai.

Nors vaikams šios pramogos suteikia džiaugsmo ir istorijos elementai įtraukiantys, iš tiesų jos kiek išpūstos, labiau primena turistinį kičą ar teminę pramogų erdvę nei autentišką Kornvalio kasyklų patirtį.

Veikla vaikams, rask tikrą deimantą. Smėlis pripildytas cirkoniais ir sintetiniais deimantais.
Už tam tikrą mokestį gali traukti tik vieną akmenuką, darbuotojai parodo, ar tai yra tik blizgantis cirkonis
(sintetinis, labai panašus į deimantą), ar – lauktasis „tikras“ deimantas.   

Sena įranga, naudota kasyklose, tuo tarpu pamiršta ir neinteraktyvi, be jokios informacijos. 

Praktiškai buvome vieninteliai, vaikštinėję po šią „nuobodžią“ muziejaus dalį.

Meno kolonijos: Kornvalis jau XIX a. tapo menininkų traukos centru. St Ives miestelis žinomas kaip britų dailininkų kolonija, čia veikia garsioji Tate St Ives galerija ir Barbara Hepworth skulptūrų sodas. 

Verta paminėti, kad dauguma muziejų ir galerijų Anglijoje yra nemokami. Tai, kas kitur (pavyzdžiui, pas mus Ciuriche, Šveicarijoje) kainuotų 25–40 eurų, čia nieko nekainuoja. Gali eiti nesukdamas galvos, ar patiks, nepatiks, ir nesijaudinti, kad tai stipriai suplonins piniginę. Todėl su vaikais aplankėme daug daugiau muziejų nei paprastai lankytume – ir mums tai labai pasiteisino.

Sent Aivsas (angl. St Ives) – istorinis prekybinis miestelis Anglijoje.

St Ives Tate galerija – šiuolaikinio meno erdvė prie pat paplūdimio, garsėjanti savo modernizmo kolekcija ir ryšiu su Kornvalio menininkų bendruomene. 

St Ives Tate galerijoje eksponuojami tiek tarptautiniai, tiek vietiniai kūrėjai, o pati galerija stebina šviesiomis, jūros peizažus primenančiomis erdvėmis.

Kornvalyje praleidome penkias pilnas dienas. Vaikai džiaugėsi galimybe bėgioti basomis po vėsų vandenyno vandenį, voliotis smėlyje, žaisti su kamuoliu tarpusavyje ir juo vilioti visus tuos draugiškus šunis, kurių Aglijoje pilna! Būtent tai jiems patiko labiausiai. Todėl daugiausia laiko praleidome tiesiog paplūdimiuose. 

Didžiausią įspūdį paliko Gwithian Beach. 

Sužavėjo savo plačia smėlio juosta, dramatiškomis uolomis ir nepaprastai skaidriu vandenynu – tai vieta, kur norisi tiesiog būti, grožėtis vaizdais, stebėti banglentininkus ir laimingus, žaidžiančius šunis.

Nepakartojamas Gwithian paplūdimys. 

Kitas mano 'crush' (meilė iš pirmo žvilgsnio) Carbis Bay Beach. 

Tai atvirutės grožio paplūdimys, kuris stebina itin švelniu smėliu, ramybe ir žavingais kalnų fone atsiveriančiais vaizdais – ideali vieta poilsiui ir ramiems pasivaikščiojimams prie jūros. Šuniukų čia buvo, nors prie įėjimo nurodyta, kad jiems paplūdimyje draudžiama.

Carbis Bay paplūdimys. Alsuoja ramybe ir poilsiu.

Kornvalis mane įkvepia tapyti. 

Plačiau mano tapybą galite sekti mano asmeninėje IG paskyroje @RenataPoccia

O jei norite savo atostogų nuotrauką paversti realistinio stiliaus tapytu meno kūriniu – puikia dovana Kalėdoms, 

šiuo metu mano studijoje dar liko kelios laisvos vietos šiems metams. 

Rezervuoti štai čia arba el. paštu isbandytireceptai@gmail.com

O pabaigai – receptas. Mums jis tarsi mūsų pačių Sunday Roast – klasika, 

be kurios Anglijoje sunku įsivaizduoti sekmadienį. Nors šis mūsų patiekalas

nėra kilęs iš Anglijos, jis mums su ja asocijuojasi, nes tai sodraus skonio 

troškinta mėsa, kurią kepame tik ypatingomis progomis – per Velykas ar 

kokį šventinį sekmadienį. 

Beje, tai yra sūnaus mėgstamiausias patiekalas, tai dar ir 

dėl to labai rekomenduoju jei mėgstate rimtus patiekalus iš mėsos.

Beje, šį receptą įtraukiau į savo geriausių rudens receptų rinkinį - 

nemokamą elektroninį žurnalą, kurį visą galite pavartyti čia.

Skanaus ir gražaus savaitgalio!

Paspauskite ant nuotraukos – receptas išdidės ir galėsite patogiai perskaityti.

Ačiū, kad skaitote! Jei išbandysite receptą, parašykite, ar patiko –

labai įdomu sužinoti jūsų nuomonę. 

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

NEMOKAMAS ŽURNALAS (2025 RUDUO) "Rudens skonių kelionė"

Kviečiu jus leistis į šią kulinarinę kelionę kartu!

Šiame rudeninių skonių receptų rinkinyje rasite 15 paprastų, bet įdomių receptų – nuo spalvingų užkandžių iki pasakiškų desertų. 

Kiekvienas receptas – uostas, kuris kviečia trumpam sustoti, pasimėgauti, užsimiršti ir leistis į dar vieną nuotykį virtuvėje. 

Ruduo yra nuostabus metas. Tai lyg plačiai atverti vartai į sodrų, spalvingą pasaulį, kuriame laukia vaisių sodai, daržovių laukai, grybai, riešutai ir kitos gėrybės. Virtuvė šiuo metų laiku man tampa laivu, kuris plukdo per jaukių aromatų salas į netikėtų skonių uostus. 

Šis rinkinys nėra apie sveikatingumą – jis skirtas pasinerti į gilų, jausmingą rudenį, atrasti džiaugsmą mėgstamiausiuose sezono ingredientuose ir su meile apsivyniojus į jaukią antklodę pasimėgauti komfortišku maistu. 

Tegul kiekvienas kąsnis būna maža kelionė, kupina atradimų, jaukumo ir malonių prisiminimų.

Su šilčiausiais linkėjimais, 
Renata

Nuorodą į IŠBANDYTI RECEPTAI "Rudens skonių kelionė" (2025 RUDUO) rasite ČIA.

arba spauskite ant bet kurios nuotraukos

Ačiū, kad užsukote!

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale